Iniciatyva
Taikinių žemėlapis
Lietuvos infrastruktūros objektai atsidūrė Rusijos informacinių atakų taikiklyje. Tyrimas pirmą kartą išmatavo, kurie iš dvylikos objektų – nuo oro uostų iki povandeninių kabelių – Rusijai rūpi labiausiai, kas apie juos rašo ir kokiais kanalais.
Lietuvos infrastruktūros objektai yra Rusijos informacinių atakų taikinys.
Dauguma dezinformacijos tyrimų matuoja ilgalaikį poveikį – kaip propaganda per mėnesius ir metus keičia visuomenės nuostatas rinkimų, karo ar NATO klausimais. Mažiau ištirta, kaip ji veikia per kelias dienas ar net valandas, kai sutrinka elektros tinklas, uždaromas oro uostas ar įvyksta kitas incidentas. Šis tyrimas pirmą kartą Lietuvoje matuoja būtent tai: kokie naratyvai lydi incidentus su infrastruktūros objektais ir kas vyktų hibridinės atakos metu, kai keli tokie incidentai sutaptų. Tyrėjai stebėjo, kas labiausiai domina Rusiją ir jos propagandą Lietuvoje skleidžiančius veikėjus, ir vertino, kaip reaguoja Lietuvos institucijos, žiniasklaida, socialinių tinklų dalyviai ir visuomenė.
Rusija Lietuvos infrastruktūrą stebi ir kiekvieną jos sutrikimą ar ginčą dėl jos paverčia argumentu prieš valstybę. „Repsense“ dvylika mėnesių stebėjo Lietuvos informacinę erdvę ir išanalizavo 358 156 įrašus lietuvių, rusų ir anglų kalbomis apie dvylika infrastruktūros objektų ir keturias krizes, kurios juos palietė. Rezultatas rodo, kurie objektai Rusijai rūpi labiausiai, kaip jos žiniasklaida ir Lietuvoje veikiantys platinimo tinklai pasinaudoja kiekvienu sutrikimu ir kiek toli jų žinutės nukeliauja.
Labiausiai Rusijos šaltinius domina energetika ir tai, kas jungia Lietuvą su išoriniu pasauliu: Kaliningrado tranzitas, povandeniniai kabeliai, oro uostai. Didžiausia metų krizė – Kapčiamiesčio poligonas – parodė, kad lietuviškas platinimo tinklas buvo paruoštas iš anksto ir įsijungė tą pačią dieną, kai prasidėjo vieši ginčai. O kiekvienas valstybės delsimas, nuo septynių savaičių tylos apie Registrų centro nutekėjimą iki nuslūgusio informavimo per audrą, tapo medžiaga Kremliaus kampanijoms.
Kodėl būtent infrastruktūra? Elektros tinklas, oro uostas ar registras veikia tol, kol žmonės jais pasitiki ir krizės metu klauso institucijų. NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centras pagrindiniu Rusijos informacinių operacijų taikiniu Baltijos šalyse įvardija pasitikėjimą institucijomis [1]. Mokslininkai tai patikrino modeliais: užtenka, kad dalis žmonių patikėtų melaginga žinia apie gresiantį elektros atjungimą ar kuro trūkumą ir vienu metu pultų pirkti, kaupti ar keisti planus – ir tinklas, kuriame niekas nesugedo, nebeatlaiko apkrovos [2][3].
Dvylika objektų
Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai · geležinkeliai (LTG) · Klaipėdos uostas · pasienio punktai · Kaliningrado tranzitas
skirstomasis tinklas (ESO) · Klaipėdos SGD terminalas · tinklų sinchronizacija su Europa · povandeniniai kabeliai
kariniai poligonai · Registrų centras
bankai ir mokėjimų sistemos
Objektai pasirinkti pagal tai, ką 2025–2026 m. palietė incidentai arba kas yra Lietuvos ir Rusijos geopolitinio ginčo dalis.
Kaip skaityti skaičius
Visame tyrime naudojami du matai. Priešiško turinio dalis rodo, kokia dalis visų įrašų apie sritį ar krizę menkina ar pašiepia valstybę, kursto įtampą arba kvestionuoja institucijų teisėtumą. Pareigūnų kritika spaudoje priešiška nelaikoma: tai įprasta atskaitomybė. Rusijos šaltinių dalis rodo, kokia dalis to turinio paskelbta leidinių ir paskyrų už Lietuvos ribų, o likusi dalis yra vietinė – Lietuvos portalų, grupių ir paskyrų.
Pavyzdys: iš visų įrašų apie valstybės gebėjimą priešiški yra 7,7 proc., o iš tų priešiškų kas ketvirtas paskelbtas Rusijos šaltinių. Toliau kiekvienas skaičius pateikiamas pagal vieną iš šių dviejų matų.
Labiausiai domina energetika, povandeniniai kabeliai ir transportas
Rusijos šaltiniai Lietuvos infrastruktūrą stebi atidžiai, bet ne visą. Daugiausia jų dėmesio tenka energetikai ir objektams, kurie jungia Lietuvą su Rusija ir Vakarais – Kaliningrado tranzitui ir povandeniniams kabeliams.
Srities lygmeniu Rusijos šaltinių dalis didžiausia energetikoje (8,7 proc. visų įrašų) ir valstybės gebėjime (8,6 proc.), transporte ir duomenyse – perpus mažesnė (po 4,4 proc.). Transporte Rusijos dėmesys sutelktas į vieną objektą – Kaliningrado tranzitą. Tai matyti iš kalbos: tarp visų tyrime surinktų įrašų apie tranzitą du trečdaliai parašyti rusiškai, nors bendrame duomenų rinkinyje vyrauja lietuviški šaltiniai.
Apie Kaliningrado tranzitą ir povandeninius kabelius tyrime surinkti įrašai daugiausia rusiški
Įrašų rusų kalba dalis tarp visų tyrime surinktų įrašų apie objektą (lietuvių, rusų ir anglų kalbomis)
Visame rinkinyje rusiški įrašai sudaro mažumą, todėl 67 ir 55 proc. rodo neįprastai didelį rusakalbės erdvės dėmesį šiems dviem objektams. Apie Klaipėdos SGD terminalą ar tinklų sinchronizaciją rašoma mažiau ir ne taip neigiamai – tai užbaigti projektai, kurių nauda aiški.
Pagrindinis taikinys: pasitikėjimas valstybe
Šeši iš dešimties įrašų apie infrastruktūrą yra ne apie tinklus ar oro uostus, o apie tai, ar valstybė geba juos apsaugoti ir valdyti. Būtent čia telkiasi ir priešiškas turinys.
Visų įrašų dalis pagal sritį. Beveik kiekvienas incidentas ilgainiui kelia klausimą, kaip reagavo valstybė, todėl ši sritis didžiausia. Trys didžiausi mėnesiai sutampa su trimis krizėmis: sausis – Kapčiamiestis, gegužė – Registrų centras, rugpjūtis – audra.
Priešiškas turinys: kiek jo yra ir iš kur jis ateina
| Sritis | Priešiško turinio dalis | Iš jų – Rusijos šaltiniai | Iš jų – vietiniai šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Valstybės gebėjimas ir teisėtumas | 7,7 % | 24 % | 76 % |
| Judėjimas ir jungtys | 3,7 % | 4 % | 96 % |
| Energija ir tiekimas | 2,2 % | 54 % | 46 % |
| Duomenys ir tapatybė | 0,8 % | 0 % | 100 % |
Įprastos savaitės be krizių pikų. Priešiško turinio daugiausia ten, kur kalbama apie valstybę, ir jis daugiausia vietinis. Energetika išsiskiria: priešiško turinio kiek mažiau, bet daugiau nei pusė jo ateina iš Rusijos.
Dvylika objektų: kiekvienas turi kanalą, kuriame apie jį rašoma neigiamiausiai
Apie oro uostus neigiamiausiai rašo „Telegram“ perspėjimų kanalai, apie Registrų centrą ir pasienį – „Facebook“, apie kabelius ir tranzitą – rusakalbiai leidiniai. Sąrašas išrikiuotas pagal itin neigiamų įrašų dalį. Dešinėje – keturi kanalai, raudonai pažymėtas tas, kuriame apie objektą rašoma neigiamiausiai.
Itin neigiamų įrašų dalis pagal kanalą. Raudona – kanalas, kuriame apie objektą rašoma neigiamiausiai. Gintarinė – gerokai neigiamiau nei vidutiniškai visame tyrime. Brūkšniuota – per mažai įrašų vertinti. Užvedus pelę matomi procentai, paspaudus kanalo pavadinimą sąrašas rikiuojamas pagal jį.
„Telegram“: oro uostai ir elektros tinklas
Lietuviški karo naujienų kanalai „Telegram“ kiekvieną oro uosto uždarymą ar elektros sutrikimą skelbia kaip pavojaus signalą. Šie kanalai nebūtinai yra priešiški, bet jų įrašai pasiekia skaitytojus anksčiau nei oficiali informacija, todėl pirmas įspūdis apie incidentą susidaro ten. Apie oro uostus itin neigiami 63 proc. jų įrašų, apie ESO tinklą – 54 proc. Lietuvos naujienose – atitinkamai 37 ir 16 proc.
„Facebook“: registrai, pasienis, poligonai, uostas
Apie institucijas, kurios remiasi visuomenės pasitikėjimu, „Facebook“ rašo nuo 1,6 iki 6 kartų neigiamiau nei naujienų portalai. Čia platinami tekstai apie valdžios piktnaudžiavimą, „nupirktą žiniasklaidą“ ir sprendimus, esą priimtus už žmonių nugarų. Tai lietuviško platinimo tinklo erdvė, aprašyta kitame skyriuje.
Rusakalbiai leidiniai: tranzitas ir kabeliai
Du trečdaliai antraščių apie Kaliningrado tranzitą ir daugiau nei pusė apie povandeninius kabelius parašyta rusų kalba. „Sputnik Lietuva“ ir panašūs leidiniai iš VSD ir prokuratūros pareiškimų išsirenka tai, kas patogiausia Maskvai: incidentai pateikiami kaip Lietuvos provokacijos, o Lietuvos priemonės – kaip šantažas.
Mažiausiai neigiama: SGD terminalas, sinchronizacija, mokėjimai
Apie užbaigtus projektus, kurių nauda aiški, neigiamai rašoma mažiausiai – net rusakalbiuose leidiniuose. Neigiamas turinys telkiasi apie objektus, dėl kurių dar ginčijamasi, kurie sutrinka arba dėl kurių sprendimas tik priimamas.
Aišku, kas domina ir kur. Bet kaip veikiama? Duomenys rodo du skirtingus veikimo planus – vieną rusakalbei auditorijai, kitą lietuviškai.
Skirtingoms auditorijoms – skirtingi veikimo planai
Rusiškai skaitančiai auditorijai Kremliaus leidiniai visus metus kartoja šešis tuos pačius naratyvus ir suaktyvėja kaskart, kai Lietuva imasi priemonių prieš Rusiją ar Baltarusiją. Lietuvišką auditoriją pasiekia kitas įrankis – pasikartojantis penkiolikos „Facebook“ grupių tinklas, kuris vienodus tekstus skelbia nesusijusiomis temomis. Kremliaus leidiniai šio tinklo formuluotes perima ir grąžina rusakalbei auditorijai. Abiem atvejais taikinys tas pats – valstybės sprendimas ar klaida, kurią galima paversti nepasitikėjimu.
Kas. 34 Kremliui palankūs ir Baltarusijos valstybiniai leidiniai: „Sputnik Lietuva“, „Baltnews“, RIA, „Izvestija“, MK, vz.ru, RT, „EADaily“ ir kiti.
Kada. Kai Lietuva uždaro sieną, riboja tranzitą ar atsijungia nuo BRELL. Taip pat tada, kai vietos ginčą ar sutrikimą galima pateikti kaip valstybės nesugebėjimą pasirūpinti žmonėmis.
Kiek pasiekia. Lietuviškoje erdvėje nedaug: krizių metu Rusijos šaltiniams tenka 0,4–3,2 proc. įrašų. Naratyvai daugiausia lieka rusakalbėje erdvėje.
Kas. 15 „Facebook“ grupių ir paskyrų, kurios vienodus priešiškus tekstus skelbė bent trijose iš penkių tirtų temų. Dvi iš jų – visose penkiose.
Kaip. Nuomonės straipsnis ar įrašas tą pačią dieną perpublikuojamas dešimtyse grupių. Kapčiamiesčio atveju taip paskelbti 28 tekstai, apie 1 030 įrašų, vienas iš jų per dvi dienas pakartotas beveik 90 kartų.
Kiek pasiekia. Septyni iš dešimties tekstų liko tinklo viduje, nė vienas nepasiekė nacionalinės žiniasklaidos. Tinklas keičia tik progą.
A · Šeši Kremliaus žiniasklaidos naratyvai apie Lietuvos infrastruktūrą
Per metus Kremliaus žiniasklaida apie Lietuvos infrastruktūrą kartojo šešis naratyvus. Jie paimti iš šių leidinių turinio apie Lietuvos infrastruktūrą.
„Isterija dėl meteozondų“
Евросоюз заистерил из-за «гибридной атаки» воздушных шаров в Прибалтике
ES isterikuoja dėl balionų „hibridinės atakos“ Baltijos šalyse
Balionai vadinami meteozondais, kaip Minske, o Lietuvos terminai „antpuolis“ ir „hibridinė ataka“ rašomi kabutėse. Kas juos leidžia, antraštės nenagrinėja.
MK · 2025-12-02
„Lietuva šantažuoja Kaliningradą“
Анклав как заложник: зачем Литва шантажирует Калининград
Anklavas kaip įkaitas: kodėl Lietuva šantažuoja Kaliningradą
Spalį ir lapkritį paskelbtos 44 antraštės apie tranzitą, 30 iš jų su žodžiais „blokada“, „šantažas“ ar „karas“. Vienintelis naratyvas, pasiekęs Lietuvos nacionalinę žiniasklaidą (kaip Maskvos teiginys).
Baltnews · 2025-10-31
„Silpna valstybė ir pėstininkas“
Как Лукашенко заставил сдаться Литву
Kaip Lukašenka privertė Lietuvą pasiduoti
Lietuva vaizduojama kaip maža šalis, pervertinusi savo jėgas: negali numušti balionų, neturi pinigų oro gynybai, klauso Briuselio, o sąjungininkai už ją nekovotų.
vz.ru · 2025-11-20
„NATO poligonas prie Rusijos sienos“
Лесной фронт НАТО: зачем Литва строит полигон в Сувалкском коридоре
NATO miško frontas: kodėl Lietuva stato poligoną Suvalkų koridoriuje
Žodžio „Kapčiamiestis“ beveik nėra, tik „Suvalkų koridorius“, „miško frontas“, „spąstai“. Balandį RT ir vz.ru pranešė, esą poligonas įrengiamas prie Rusijos sienos, nors su Rusija jis nesiriboja.
„Izvestija“ · 2026-01-16
„Valdžia negirdi savo žmonių“
Плевать на жителей: власти Литвы одобрили полигон в Капчяместисе
Nusispjauti į gyventojus: Lietuvos valdžia pritarė poligonui Kapčiamiestyje
Daugiausia dėmesio sulaukęs naratyvas, jungiantis abi erdves. Formuluotė gimė lietuviškai – regioninėje žiniasklaidoje gruodžio 29 d., „Facebook“ nuo sausio 10 d. – o Kremliaus leidiniai ją perėmė sausio 27 d. Sausį 21 iš 56 jų antraščių apie poligoną buvo skirtos gyventojų pasipriešinimui.
Sputnik Lietuva · 2026-01-27
„Energetinės nepriklausomybės kaina“
Двойной холод Литвы: прибалты замерзают ради НАТО
Dvigubas Lietuvos šaltis: baltai šąla dėl NATO
Atsijungimas nuo BRELL vaizduojamas kaip brangi klaida: rekordinės kainos, žmonės šąla „dėl NATO“. Naratyvas kartojosi kas mėnesį nuo rugsėjo iki balandžio, daugiausia vasarį, per atsijungimo metines. Rugpjūtį prie jo prijungta audra – esą ji „nubloškė Lietuvą į viduramžius“.
MK · 2026-02-05
| Kremliaus leidinių antraštės | Spal. | Lapkr. | Gruod. | Saus. | Vas. | Kov. | Bal. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kaliningrado tranzitas | 24 | 20 | 1 | 0 | 2 | 0 | 0 |
| Balionai | 21 | 7 | 22 | 5 | 4 | 3 | 1 |
| Poligonas · Suvalkai | 6 | 1 | 12 | 56 | 41 | 34 | 41 |
| Energetika · BRELL | 10 | 4 | 10 | 4 | 28 | 6 | 2 |
Antraščių skaičius pagal mėnesį. Kiekvienas Lietuvos sprendimas turi savo bangą: spalį – tranzitas ir balionai, sausį – poligonas, vasarį – energetika. Nutekėjimas gegužę sulaukė 18 antraščių, audra rugpjūtį – 59.
B · Lietuviškas platinimo tinklas: tos pačios 15 grupių, penkios nesusijusios temos
Vienodus priešiškus tekstus skelbė ne atsitiktinės paskyros. Tos pačios grupės tai darė per poligono ginčą, balionų bangas, Registrų centro nutekėjimą, balandžio diskusiją apie VSD ir liepos diskusiją apie VRK. Dvi iš jų iki šiol vadinasi 2021 m. „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ vardu.
Grupės ir puslapiai nurodyti taip, kaip rodomi „Facebook“. Privatūs asmenys neįvardijami.
| Data | Vienodas tekstas | Šaltinis | Įrašai | Paskyros |
|---|---|---|---|---|
| 01-10 | „Kariuomenės vadovybės susitikimas su gyventojais baigėsi visišku fiasko…“ | nuomonės straipsnis | 55 | 29 · 16 gr. |
| 01-10 | „Valdiškas reketas: mes esame mėsa savo pačių žemėje…“ | „Facebook“ įrašas | 46 | 23 · 15 gr. |
| 01-27 | Prezidentą puolantis tekstas, kartojantis Lavrovo „provokaciją“ | „Facebook“ įrašas | 87 | 34 · 17 gr. |
| 01-28 | „Ar demokratijoje gali būti priimtas sprendimas be visuomenės debatų?“ | „Facebook“ įrašas | 61 | 20 · 9 gr. |
| 03-23 | „Kapčiamiesčio poligono kaina – milijardas?“ | „Facebook“ įrašas | 87 | 43 · 20 gr. |
| 04-20 | Straipsnis apie buvusius KGB informatorius ir VSD | pozicija.org | 23 | 19 · 13 gr. |
| 05-23 | „Kai balionai buvo pavadinti „hibridine ataka“, visuomenei pasiūlytas patogus paaiškinimas…“ | „Facebook“ puslapis | 20 | 14 · 7 gr. |
| 05-25 | „Registrų centras neapsaugojo mūsų duomenų“ | „Facebook“ įrašas | 29 | 20 · 16 gr. |
| 05-28 | „Kodėl 2024 m. perspėjimai apie kibernetines spragas buvo ignoruojami…“ | „Facebook“ įrašas | 17 | 11 · 8 gr. |
| 07-03 | VRK įgaliojimai pateikiami kaip cenzūra | „Facebook“ įrašas | 25 | 18 · 11 gr. |
Dešimt didžiausių vienodų tekstų 2026 m. Kiekvienas paskelbtas per vieną dieną dešimtyse grupių. Vienas įrašas turi antisemitinių formuluočių ir necituojamas.
Kaip šis tinklas veikia, geriausiai matyti Kapčiamiestyje – gruodį ir sausį jį buvo galima stebėti diena po dienos.
Kapčiamiestis: platinimo tinklas buvo paruoštas dar iki sprendimo dėl poligono
2025 m. gruodžio 15 d. Valstybės gynimo taryba nusprendė Lazdijų rajone, prie Kapčiamiesčio, įrengti brigados dydžio karinį poligoną. Į teritoriją patenka 90 sodybų, dalį gyventojų reikėtų iškeldinti. Sprendimas sukėlė vietos pasipriešinimą ir didžiausią metų krizę informacinėje erdvėje: per septynias savaites apie poligoną paskelbta beveik 18 tūkst. įrašų, devyni iš dešimties – socialiniuose tinkluose. Grupės, kurios vėliau platino pasipriešinimą, buvo sukurtos iš anksto: viena – dar 2024 m. gruodį kaip grupė apie Rūdninkų poligoną, kita, vietos skelbimų grupė – 2024 m. liepą. LRT tyrimų komandos duomenimis, abi valdomos netikrų profilių. Su Rusija siejamos paskyros kritiką skelbė nuo gruodžio 17 d., o vieša diskusija Lietuvoje prasidėjo tik po savaitės.
Slenkant tekstą, grafike nušvinta aprašomos dienos.
Sprendimas – ir pirmas įrašas prieš
Valstybės gynimo taryba nusprendžia įrengti brigados dydžio poligoną Lazdijų rajone. Tą pačią dieną vietos skelbimų grupėje, kurią administruoja netikri profiliai, pasirodo pirmas įrašas prieš poligoną: gyventojai esą neteks namų, miškas bus iškirstas. Nuo kitos dienos tokie įrašai ten skelbiami kasdien.
Rusija pradeda pirma
Su Rusija siejamos „Telegram“ ir „TikTok“ paskyros ima skelbti kritiką apie poligoną: jis esą nereikalingas šiuolaikiniame kare, tarnaus NATO interesams Lietuvos piliečių sąskaita ir taps grėsme Kaliningradui. Lietuvos žiniasklaidoje diskusijos dar nėra.
Įsijungia lietuviškos grupės
Gruodžio 21 d. vietos gyventojas sukuria grupę „Kapčiamiesčio poligonas“. Per mėnesį ji išaugs iki 7 400 narių, nors Kapčiamiestyje gyvena apie 800 žmonių. Gruodžio 23 d. pervadinama anksčiau Rūdninkams skirta grupė, jos administratoriais tampa neautentiškumo požymių turintys profiliai. Tą pačią dieną, po gyventojų susitikimo su Krašto apsaugos ministerija, apie nepasitenkinimą praneša LRT. Įrašų skaičius šokteli iki 102 per dieną.
Šešiolika dienų be oficialaus atsakymo
Nacionalinė žiniasklaida per šventes paskelbia vieną įrašą. Erdvę užpildo patys gyventojai: trečdalis įrašų – jų prieštaravimai, penktadalis – nuogąstavimai dėl miško. Grėsmės Kaliningradui tema, kurią gruodžio 17 d. kėlė rusiški kanalai, dabar žodis žodin kartojama lietuviškuose „Facebook“ komentaruose. Priešiško turinio dalis – 8,5 proc.
Valstybė atsako. Įsijungia botai
Sausio 8 d. kariuomenė viešai įvardija dezinformaciją, sausio 9 d. vyksta įtemptas susitikimas su gyventojais, sausio 12 d. Prezidentas sako įtariantis Rusijos prisidėjimą. Tą pačią savaitę NKVC fiksuoja išaugusį neautentiškų paskyrų aktyvumą visose grupėse apie poligoną: bent vieną tinklą sudaro apie 1 000 paskyrų iš Indonezijos, Filipinų, Tailando ir Zambijos. Grupė, turėjusi mažiau nei 200 tikrų narių, per savaitę išauga iki 1 700, dar per savaitę – iki 3 600. Priešiško turinio dalis – 13 proc.
Suklastotas dokumentas ir kopijų banga
Sausio 20 d. išplatinamas suklastotas dokumentas, policija pradeda tyrimą. Sausio 24 d. įrašų skaičius pasiekia 665 per dieną. Lietuviškas platinimo tinklas įsijungia visa jėga: dešimtyse grupių pasirodo 28 vienodi tekstai, iš viso apie 1 030 įrašų. Prezidentą puolantis ir Lavrovo „provokacijos“ teiginį kartojantis tekstas per dvi dienas paskelbiamas beveik 90 kartų. Sausio 27 d. „Sputnik Lietuva“ perima lietuvišką formuluotę „valdžia negirdi žmonių“. Priešiško turinio dalis – 17 proc.
Atoslūgis ir blokavimas
Vasario 2 d. įrašų skaičius nukrenta žemiau penktadalio piko, tą pačią dieną LRT paskelbia tyrimą apie botus. Vasario 11 d. „Meta“ užblokuoja neautentiškų paskyrų valdomą grupę, dar 2 000 įtartinų paskyrų įpareigoja patvirtinti tapatybę. NKVC vertinimu, užsienio valstybių vadovavimo įrodymų nerasta – veikė vidaus radikalūs veikėjai, pasinaudoję gyventojų neaiškumu ir atsakymų nebuvimu.
Ką rodo Kapčiamiestis
Kampanija vyko lietuviškoje erdvėje, bet pagal scenarijų, kurį Rusija paskelbė pirma. Temos, kurias su Rusija siejamos paskyros kėlė gruodžio 17 d., po savaitės atsirado lietuviškose grupėse, o sausio pabaigoje Kremliaus leidiniai perėmė lietuvišką formuluotę ir grąžino ją rusakalbei auditorijai. Platinimo tinklas – grupės su netikrais administratoriais ir ta pati penkiolika grupių, kurios vienodus tekstus skelbia ir kitomis temomis – buvo paruoštas iš anksto ir laukė progos.
Pirmi pasirodė ir toliausiai nukeliavo tikri gyventojų prieštaravimai, į kuriuos dvi savaites niekas neatsakė. Būtent ši tyla ir buvo užpildyta.
Šaltiniai: „Repsense“ analizė (ELTA, 2026-01-11), LRT tyrimų komandos tyrimas (2026-02-02), NKVC ir Vyriausybės pranešimai (2026-02-11), Lietuvos kariuomenės 2026-01-08 pareiškimas, BNS interviu su Prezidentu (2026-01-12).
Kapčiamiestyje tinklas įsijungė į vietos ginčą. Kiti trys atvejai rodo, kuo jis ir Kremliaus leidiniai naudojasi, kai ginčo nėra – valstybės delsimu.
Kaip valstybės klaidos tampa Kremliaus žiniasklaidos medžiaga
Trys kiti atvejai neturėjo koordinuotos kampanijos, bet kiekvienas parodė tą pačią schemą. Kremliaus leidiniai ir lietuviški platinimo tinklai pasinaudojo ne pačiu incidentu, o laiku, kurio valstybei prireikė apie jį pranešti ar atsakyti žmonėms.
Keturi atvejai
Socialiniuose tinkluose daugiausia priešiško turinio sulaukė audra. Kampaniją nuo pykčio skiria ne kritikos kiekis, o vienodi tekstai dešimtyse grupių.
Kapčiamiestis
- 17 885 įrašai, 87 % soc. tinkluose
- Valstybės atsakas: po 16 dienų
- Rusijos šaltiniai: 0,4 % įrašų, 7 % priešiško turinio
- Vienodi tekstai: 28, apie 1 030 įrašų
Registrų centras
- 1 968 įrašai, 69 % soc. tinkluose
- Valstybės atsakas: tą pačią dieną, bet 7 savaitės iki paskelbimo
- Rusijos šaltiniai: 0,4 % įrašų
- Vienodi tekstai: 2
Balionai
- 5 555 įrašai, 41 % soc. tinkluose
- Valstybės atsakas: kitą dieną
- Rusijos šaltiniai: 2,8 % įrašų
- Vienodi tekstai: 1
Rugpjūčio audra
- 2 319 įrašai, 31 % soc. tinkluose
- Valstybės atsakas: tą pačią dieną
- Rusijos šaltiniai: 3,2 % įrašų
- Vienodi tekstai: 0
Priešiškai įrėmintų įrašų dalis visuose kanaluose. Kapčiamiestį išskiria ne priešiškumo dalis, o vienodi tekstai pasikartojančiame grupių tinkle.
Septynios savaitės, kai faktus žinojo pareigūnai, bet ne visuomenė
Įrašai per dieną apie nutekėjimą. Gintarinė zona – laikotarpis nuo pirmo perspėjimo institucijoms iki viešo paskelbimo.
Kas įvyko
Naudojantis įgalioto duomenų gavėjo prisijungimu, nukopijuota daugiau nei 600 tūkst. registrų įrašų – vardai, asmens kodai, turto adresai. Dalis prieigų buvo iš užsienio. Institucijos pirmą perspėjimą gavo balandžio pradžioje, oficialų pranešimą Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija – gegužės 7 d. Viešumoje apie tai nebuvo nieko.
Kaip reagavo valstybė
Gegužės 22 d. portalas 15min paklausė Registrų centro apie nutekėjimą. Tą pačią dieną registras incidentą patvirtino, Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą, o premjerė paragino registro vadovą atsistatydinti. Pikas atėjo po keturių dienų, atoslūgis – po aštuonių.
Kas tuo pasinaudojo
Priešiškas turinys buvo vidinis ir partinis: registras esą neapsaugojo duomenų, Vyriausybė nutekėjimą nuslėpė. Tekstą „Registrų centras neapsaugojo mūsų duomenų“ per vieną dieną paskelbė 20 paskyrų iš to paties platinimo tinklo. Kremliaus žiniasklaida ir rusiški „Telegram“ kanalai skandalą pateikė kaip valdžios nesugebėjimą – esą Lietuvos valdžia pati „leido nutekėti“ specialiųjų tarnybų darbuotojų ir kariškių duomenims. Lietuviškos diskusijos tai nepasiekė.
Kas pavyko ir kas ne
Po paskelbimo erdvę užpildė ne priešiški tekstai, o praktinė informacija: beveik ketvirtadalis įrašų aiškino, kaip pasitikrinti savo duomenis ir apsisaugoti nuo sukčių, tai yra tris kartus daugiau nei priešiško turinio. Institucijos atsakė tą pačią dieną ir kalbėjo vienu balsu. Nepavyko kas kita: visuomenė sužinojo tik tada, kai paklausė žurnalistas, o septynias savaites bet kas, kas žinojo apie nutekėjimą, galėjo pasirinkti, kada ir kaip apie jį pranešti. Du penktadaliai įrašų po paskelbimo klausė būtent to – kas žinojo ir kodėl tylėjo.
Informavimas nuslūgo anksčiau nei gedimai
Kas įvyko
Audra paliko be elektros daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. Elektra visiems grąžinta per tris savaites.
Kaip reagavo valstybė
ESO nuo pirmos dienos skelbė sutrikimų skaičius ir atkūrimo terminus, po kelių dienų – kompensacijas. Praktinių patarimų socialiniuose tinkluose buvo keturis kartus daugiau nei priešiško turinio. Tačiau užsitęsus gedimams vietos informavimas nuslūgo: seniūnijos trečią savaitę minėtos keturis kartus rečiau nei pirmąją, nors dalis gyventojų elektros dar neturėjo. Diskusija tuo metu persikėlė prie atsakomybės – „Ignitis“ paminėjimų skaičius išaugo du su puse karto.
Kas tuo pasinaudojo
Kremliaus leidiniai audrą pateikė kaip valstybės nesugebėjimo įrodymą: „Sputnik Lietuva“ rašė, esą audra „nubloškė Lietuvą į viduramžius“, o Prezidentas tuo metu pramogauja. Rusijos šaltinių dalis audros įrašuose – 3,2 proc. – buvo didžiausia iš keturių atvejų. Lietuviškai šio naratyvo niekas neperėmė.
Kai valstybė atsako kitą dieną, priešiško turinio mažiausiai
Kas įvyko
Iš Baltarusijos leidžiami kontrabandiniai balionai spalio 4 d. pirmą kartą sustabdė Vilniaus oro uostą ir kartojosi iki vasaros. Pikas – spalio 27 d., 280 įrašų per dieną. Iki birželio apie balionus rašyta daugiau nei 100 kartų per mėnesį.
Kaip reagavo valstybė
Kitą dieną po pirmo uždarymo Prezidentas, premjerė ir NKVC paleidimus priskyrė Minsko režimui. Šios pozicijos laikytasi per visas bangas: siena uždaryta nuo spalio 27 d. iki lapkričio 20 d., gruodį paskelbta ekstremalioji situacija. 87 proc. įrašų buvo informaciniai.
Kas tuo pasinaudojo
Rudenį priešišką turinį kūrė Kremliaus leidiniai – pašaipos apie „meteozondus“ ir Kaliningrado šantažą. Pirmoje bangoje 73 proc. jo buvo iš Rusijos regiono šaltinių. Nuo sausio priešiškas turinys persikėlė į lietuvišką „Facebook“, kur teigta, esą grėsmė išgalvota dėmesiui nukreipti. Bendra priešiško turinio dalis – 2,8 proc. – mažiausia iš keturių atvejų.
Keturi atvejai paliko 16 priešiškų naratyvų. Ar jie pakirto pasitikėjimą, rodo ne jų skaičius, o kiek toli jie nukeliavo.
Dvylika iš šešiolikos naratyvų liko ten, kur gimė
Tyrime išskirti 16 priešiškų naratyvų: šeši Kremliaus žiniasklaidos ir dešimt lietuviško platinimo tinklo tekstų, aprašytų 2 skyriuje. Kiekvieną įvertinome pagal tai, kaip toli jis nukeliavo nuo vietos, kurioje atsirado – ar liko viename tinkle, ar perėjo į kitą platformą ar kalbą, ar jį perteikė nacionalinė žiniasklaida. Tam naudojama Nimmo sklaidos skalė [4], kurią taiko platformos ir tyrėjai.
Skalė matuoja, kaip toli naratyvas nukeliavo, o ne kiek jis melagingas. Skaičius kiekvienoje pakopoje – kiek iš 16 naratyvų ją pasiekė kaip aukščiausią. Riba yra trečia pakopa: kol tekstas lieka savo tinkle, viešas paneigimas jį tik parodytų naujai auditorijai.
Dvylika liko ten, kur gimė
Septyni iš dešimties lietuviško tinklo tekstų liko savo grupėse, nė vienas nepateko į nacionalinę žiniasklaidą. Kremliaus naratyvai apie „meteozondus“, „silpną valstybę“, „NATO poligoną“ ir „energetikos kainą“ liko rusakalbėje erdvėje.
Keturi perėjo į kitą auditoriją
Trys lietuviški tekstai – apie poligono kainą, sprendimą „be debatų“ ir Registrų centrą – pasiekė paskyras už pradinio tinklo ribų. „Valdžia negirdi savo žmonių“ iš lietuvių kalbos perėjo į Kremliaus žiniasklaidą.
Vienas pasiekė nacionalinę žiniasklaidą
„Lietuva šantažuoja Kaliningradą“: 15min, tv3 ir „Lrytas“ lapkričio 5 d. pranešė apie Maskvos kaltinimą, aiškiai nurodydami jį kaip Rusijos teiginį. Sausį teiginys pateko ir į lietuvišką „Facebook“.
Nė vienas nebuvo pakartotas kaip faktas
Nacionalinė žiniasklaida nė vieno iš šešiolikos naratyvų neperėmė kaip fakto ir nė vienas nelėmė politinio sprendimo. Toliausiai nukeliavo ne priešiški tekstai, o Kapčiamiesčio gyventojų prieštaravimai, apie kuriuos LRT ir ELTA rašė nuo sausio 6 d.
Keturios krizės, šešiolika naratyvų, vienas tinklas. Ką iš to išmoksta valstybė?
Trys išvados ir aštuoni siūlymai
Keturios skirtingos krizės davė tris atsakymus: ką stebėti, ar kalbėti ir kaip kalbėti. Siūlymai po jomis apima visą ciklą – nuo laikotarpio tarp krizių iki pirmųjų valandų po incidento.
Lėtai plintantis naratyvas nėra nepavojingas naratyvas
Dauguma priešiškų naratyvų plačios auditorijos nepasiekia, todėl atrodo nereikšmingi. Bet jie niekur nedingsta. Jie kartojami mėnesiais, kol atsiranda proga – naujas incidentas, prie kurio juos galima prijungti. Tas pats vyksta su grupėmis, kurios juos platina: tarp krizių jos nenutyla, tik kalba apie ką kita. Todėl stebėti reikia ne tik tada, kai naratyvas plinta, bet ir tada, kai atrodo, kad jis neveikia.
Stebėti nuolat, ne tik krizės metu
Priešiškų naratyvų stebėsena yra nuolatinė, nes naratyvai formuojasi tarp krizių, o ne per jas. Verta stebėti ne tik tuos naratyvus, kurie šiuo metu plinta, bet ir tuos, kurie kartojami, nors niekas į juos nereaguoja. Be to, tik žinant, kiek priešiško turinio būna įprastomis dienomis, galima suprasti, ar jo padaugėjo dėl krizės, ar kažkas jį padaugino tyčia.
Stebėti tinklą, ne temas
Priešiškus tekstus platina ne atsitiktinės paskyros, o tos pačios grupės, kurios keičia tik progą. Stebėti reikia jas – nepriklausomai nuo to, kokia tema aktuali šiandien. Kampaniją išduoda ne tai, kiek žmonių kritikuoja, o tai, kad daug paskyrų vienu metu skelbia tą patį tekstą.
Rusakalbę erdvę stebėti po kiekvieno sprendimo dėl Rusijos ar Baltarusijos
Kremliaus žiniasklaida reaguoja į Lietuvos sprendimus bangomis – po sienos uždarymo, tranzito ribojimų, energetikos jungčių keitimų. Tokie sprendimai žinomi iš anksto, todėl iš anksto galima pasiruošti ir reakcijai į juos: žinoti, kokie naratyvai pasirodys, ir turėti paruoštą atsakymą dar prieš paskelbiant sprendimą.
Atsaką dozuoti pagal sklaidą, ne pagal turinį
Ne kiekvienas priešiškas tekstas nusipelno viešo atsako. Kol jis lieka savo grupėse ar kalbinėje erdvėje, viešas paneigimas jį tik parodo naujai auditorijai. Atsakyti reikia tada, kai naratyvas pereina į kitą kalbą, platformą ar bendruomenę, o kai jį perteikia nacionalinė žiniasklaida – atsakyti faktais.
Komunikuoti yra geriau negu nekomunikuoti
Kur tylima, erdvę užpildo kiti. Valstybės tyla po sprendimo ar incidento nėra neutrali: tą laiką užima tie, kurie turi savo versiją ir savo tikslus, o vėliau institucijai lieka tik atsakinėti į svetimus teiginius. Tyrime tai matyti visais keturiais atvejais – mažiausiai priešiško turinio buvo ten, kur valstybė prabilo pirma.
Sprendimą skelbti kartu su atsakymais žmonėms
Kai sprendimas keičia žmonių kasdienybę – namus, žemę, darbą, – pirmoji komunikacija turi atsakyti į praktinius klausimus: kas keisis, kam, nuo kada ir ką jie už tai gaus.
Apie incidentus pranešti patiems
Sužinojusi apie nutekėjimą, pažeidimą ar sutrikimą, institucija pati nustato, kada ir kaip apie jį sužinos visuomenė – jei nepraneša per dienas, tai padaro kiti. Pranešimas apima ne tik faktą, bet ir tai, ką žmonėms daryti: tada erdvę užpildo praktinė informacija, o ne spėlionės.
Komunikuoti tol, kol trunka sutrikimas
Institucijų dėmesys dažniausiai nuslūgsta anksčiau nei pati problema – kai pikas praeina, bet dalis žmonių vis dar laukia pagalbos. Vietos informavimas apie tai, kur gauti pagalbos ir kada bus atkurta paslauga, tęsiasi iki paskutinio paliesto žmogaus, o ne iki žiniasklaidos dėmesio pabaigos.
Veiksmingas atsakas yra greitas ir vienbalsis
Svarbu ne tik ar valstybė kalba, bet ir kaip. Kai institucijos nuo pirmos dienos kalba viena pozicija ir vienu laiku, priešiškam turiniui nelieka vietos. Kai atsakymai ateina iš skirtingų institucijų, skirtingu metu ir skirtingais žodžiais, kiekvienas tarpas tarp jų tampa vieta svetimai interpretacijai.
Infrastruktūros incidentams turėti iš anksto sutartą atsako protokolą
Kas kalba pirmas, per kiek valandų, kokią poziciją perima visos kitos institucijos ir operatoriai, kas atsako vietoje ir kuriais kanalais. Visa tai sutariama iš anksto, nes krizės metu derinti laiko nebėra.
Lietuvos infrastruktūros objektai yra Rusijos informacinių atakų taikinys. Platinimo tinklas paruoštas iš anksto. Atsakas prieš jį – stebėti nuolat, kalbėti pirmiems ir kalbėti vienu balsu.
Priešiško turinio apie Lietuvos infrastruktūrą nėra daug, bet jis nukreiptas tiksliai: į pasitikėjimą valstybe ir į sprendimus, kuriuos galima pateikti kaip klaidas. Kremliaus leidiniai kiekvieną Lietuvos sprendimą dėl Rusijos ar Baltarusijos paverčia antrašte per kelias dienas, o lietuviškas platinimo tinklas tą patį daro su vietos ginčais. Abu veikia pagal tą pačią logiką: laukia valstybės sprendimo ar pauzės ir užpildo ją savo versija.
Tai pirmas toks tyrimas Lietuvoje. Kitais metais jį pakartosime ir palyginsime, kas pasikeitė.
Metodologija
Tyrimas apima 2025 m. rugsėjo 1 d. – 2026 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį: 358 156 straipsniai, įrašai ir komentarai lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Duomenys surinkti ir išanalizuoti „Repsense“ naratyvų analitikos platforma, naudojant naratyvų grandinių stebėsenos modelį „Havel“. Tirti dvylika infrastruktūros objektų, penkios sritys ir keturi atvejai.
Rusijos šaltiniais laikomi leidiniai ir paskyros už Lietuvos ribų, Kremliaus žiniasklaida – 34 Kremliui palankūs ir Baltarusijos valstybiniai leidiniai. Priešiškumas nusako turinio įrėminimą ir kanalą, o ne autorių sąsajas su užsienio valstybėmis.
Naudoti šaltiniai
[1] Sazonov, V. ir kt. (2024). Russia's Information Influence Operations in the Nordic–Baltic Region. NATO Strategic Communications Centre of Excellence.
[2] Jamalzadeh, S., Barker, K., González, A. D., Radhakrishnan, S. (2022). Protecting infrastructure performance from disinformation attacks. Scientific Reports, 12, 12707.
[3] Jamalzadeh, S. ir kt. (2024). Weaponized disinformation spread and its impact on multi-commodity critical infrastructure networks. Reliability Engineering & System Safety, 243, 109819.
[4] Nimmo, B. (2020). The Breakout Scale: Measuring the impact of influence operations. Brookings Institution.
Kapčiamiesčio chronologija: ELTA, „Analizė: viešajame diskurse dėl Kapčiamiesčio poligono pastebima rusiškų manipuliacijų“ (2026-01-11); LRT tyrimų komanda, „How bots mobilised opposition to Lithuania's military plans“ (2026-02-02); Vyriausybės ir NKVC pranešimas apie „Meta“ sprendimą (2026-02-11); BNS interviu su Prezidentu (2026-01-12).