Žvilgsnis į 2024 komunikaciją ir verslą - naujas Balsų ir Signalų numeris
Mieli skaitytojai!
Mėnesio vidurys – puikus metas apžvelgti praėjusius metus. Naujametinis, pilnas ir storas – naujas „Balsų ir Signalų" numeris. Šiandien:
Penkios ryškiausios Lietuvos verslo istorijos praėjusiais metais;
Viešosios komunikacijos verslo lyderiai: gruodį ir praėjusiais metais;
Lietuvos vienaragiai pasaulyje;
Kiek ir ką apie lietuvius kalba Rytų Partnerystės šalyse?
Po vakar dienos atnaujinimo Repsense platforma pagreitėjo, pagražėjo ir įgijo naujų galimybių!
O taip pat smagu pranešti, kad „Repsense", kartu su partneriais iš TSPMI, šiemet vėl kartos populiariausią mūsų praėjusių metų renginį – „Lietuva pasaulio akimis". Šįkart apžvelgsime, kaip mes atrodėme net 100 šalių žiniasklaidos veidrodyje.
1. Penkios svarbiausios Lietuvos verslo istorijos praėjusiais metais
Į „Adler" sukrovus visus straipsnius, televizijos ir radijo laidas, abejonių nelieka – šios istorijos praėjusiais metais buvo didžiausios.
Šimtmečio apiplėšimas: kaip Šarūnas Stepukonis apiplėšė „Baltcap" ir pralošė pinigus kazino
Matote, kaip pavadinimas keičia vertinimą? Ši istorija prasidėjo ir daugeliui žinoma visai kitaip: „Kaip „Baltcap" pavogė politikų Nacionaliniam stadionui skirtus pinigus". Tačiau nutilus visam triukšmui, abejonių nebėra – nuo Stepukonio vagystės nukentėjo fondo akcininkai, ne investuotojai ar valstybė. O nuo prarastos fondo reputacijos – visi futbolo mėgėjai ir Vilniaus progreso šalininkai.
„Baltcap" istorija turėjo visus geriems filmams reikalingus dramatinius elementus: išoriškai patrauklų (anti)herojų, visiems atpažįstamą problemą (lošimus), politinės intrigos kvapą ir visiems gerai pažįstamą liūdnai pagarsėjusį objektą. O kur dar visokios intriguojančios papildomos detalės – Stepukonio savanorystė Ukrainoje, dalyvavimas statant Austėjos Landsbergienės mokyklos pastatą, „Baltcap" vadovo šeimos istorija ar „Olympic Casino" elgesys perkeliant pelningą klientą į mažesnių lošimo mokesčių šalį. Jei ne „Netflix", tai bent „GO3" turėtų užsakyti dokumentinį filmą apie šią istoriją.
Didžiulę įtaką Baltijos šalyse turinti, beveik „Blackstone" vaidmenį versle atliekanti išpirkimų ir privataus kapitalo kompanija ir jos vadovai iki skandalo noriai laikėsi savo valdomų įmonių fone ir apsiribojo komunikacija su potencialiais investuotojais bei „Verslo žiniomis". Kaip kartais jau ir atsitinka, ištikus krizei šis baltas lapas greitai užsipildė neigiama informacija, o nežinomybė kurstė beprecedentį visuomenės susidomėjimą. Nacionalinio stadiono projektą statyti perdavus Arvydo Avulio vadovaujamai įmonei, susidomėjimas „Baltcap" greitai sumažėjo ir dabar jau jį primins tik teismo procesai: teisiamas ir Š. Stepukonis, o „Baltcap" reikalauja nuostolių atlyginimo iš „Olympic Casino" valdančios Estijos bendrovės.
Ministrės vyro darbdavys – lošimų pinigų plovėjas?
Kita unikali ir „GO3" susidomėjimo verta istorija pagal pasiektą auditoriją tik šiek tiek nusileido „Baltcap" – tai „Foxpay" saga. Politinis praėjusios vyriausybės ministrės Monikos Navickienės skandalas šiai atsistatydinus greitai peraugo į kriminalinį, o po to išsikvėpė. Skirtingai nei „Baltcap" atveju, „Foxpay" istorija dar nesibaigė – iki šiol neaiškus kaltinimų sulaukusiam Vilhelmui Germanui turinys, jo veiklos esmė, santykiai su konkurentais „Bankera" ir panašiai. V. Germanas, be abejo, mįslinga ir susidomėjimą kelianti asmenybė (lietuviai jo ieškojo dažniau nei „Foxpay"), tačiau jo veikla iki šiol neaiški, o teisėsauga (kas šiaip jau Lietuvos teisėsaugai nebūdinga) kaltinimus jam iki šiol laikė paslaptyje. Jei patys labiausiai laukiniai gandai apie V. Germano turtą ir veiklą pasitvirtins – „Foxpay" viena didžiausių istorijų liks ir kitais metais.
Lietuva nusisuka nuo investicijų – kas ir kodėl trukdo „Teltonikai"?
„Teltonikos" istorija, kaip rodo vakar dienos įvykiai, taip pat dar tęsiasi ir įgauna naujų bruožų, tačiau jau pirmasis informacijos paskelbimas įėjo į istoriją. Arvydo Paukščio išplatinta informacija apie nutraukiamas investicijas – bene pirmas kartas nuo pat ekonominės krizės, kada vietos verslininkai ryžosi kažkuo apkaltinti valdžią ir pasiekė rezultatų. Pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje dažnai naudotos verslo derybų priemonės – viešo spaudimo „Teltonika" ėmėsi keičiantis valdžiai. Pastarosios vyriausybės (ypač Ingridos Šimonytės) į bet kokius verslininkų siekius pagrasinti valdžiai pasitraukimu ar darbo vietų sumažinimu reaguodavo su pašaipa.
Jau šiais metais paaiškėjus faktams apie po sankcijų Rusijai įvedimo įtartinai išaugusį bendrovės eksportą į Kazachstaną ir nueinančios vyriausybės siekį apriboti dvigubos paskirties eksportą lėktuvais į trečiąsias šalis, „Teltonika" kontraatakavo teigdama, kad jos problemos prasidėjo susidūrus su kelių Seimo narių ir žinomų politologų interesais.
„Rheinmetall" ateina į Lietuvą
Vienareikšmiškai teigiamai vertintas Vokietijos gynybos giganto atėjimas į Lietuvą buvo ketvirta pagal dydį verslo istorija. Smagu, kad investicijos sukelia tiek daug susidomėjimo.
ESO atstato elektros tiekimą po audrų
Tai ne viena istorija – tai daug pasakojimų, informavimų ir pasirengimų bei daug komunikacijos su be elektros likusiais ir nepatenkintais žmonėmis. Klimatui keičiantis, komunikacija stichinių nelaimių metu bus vis aktualesnė.
Visai už penketuko ribų liko didžiųjų prekybininkų akcijų komunikacija ir LTG pasakojimas apie keliones traukiniais.
Šiek tiek apie istorijų atrinkimo metodiką. Visai be mūsų įsikišimo mūsų DI pagrindu veikianti platforma „Adler" sugrupuoja visus turinio vienetus, kuriuose minimos panašios temos ir įvykiai (tarkime, „Teltonikos" projekto Liepkalnyje statybos ir jų iššūkiai). Plačiau komunikuojančios bendrovės (tarkime, bankai – kalbantys ir apie savo paslaugas, ir veiklos pokyčius, ir ekspertiškai komentuojantys) gali turėti net ir didesnę sklaidą, tačiau tai jau bus kita tema.
Prenumeruoti naujienlaiškį
2. Kas gruodį laimėjo kovą dėl komunikacijos karūnos?
Visus metus trukusią kovą dėl efektyviausiai komunikuojančios bendrovės titulo vainikavo „IKI" pergalė metų pabaigoje, nuo kurios šiek tiek atsiliko „Rimi", „Lidl" ir „Maxima". Mieli prekybininkų komunikatoriai – jūs esate sunkiausiai ir geriausiai komunikacijoje dirbantys žmonės! Sveikinu jus pasibaigus Kalėdoms ir tikiuosi, kad bent kurį laiką pailsėsite! Prasiplėtus „Adler" galimybėms, užmetėme akį į prekybininkų skelbiamų žiniasklaidos istorijų temas – tai neabejotinai plačiausią temų ratą paliečiantis turinio kūrimo konvejeris Lietuvoje.
Po prekybininkų komunikacijos rikiavosi bankai – apie Baltijos banko centralizavimą Estijoje ir įvairių reakcijų sulaukęs SEB šįsyk buvo penktas. Tarp energetikų – „ESO", „Ignitis" ir „Litgrid" – įsiterpė per šventes nuolat dėmesio (ne visada geranoriško) sulaukiantis Lietuvos paštas, o pirmąjį dešimtuką pabaigė šiemet stipriai savo komunikacijos efektyvumą ir pastebimumą auginusi ir net ilgametį komunikacijos lyderį „Swedbank" aplenkusi „Citadelė". Antrame dešimtuke – kiti įprastiniai įtariamieji – „Tele2" ir „Telia", bankai ir dvi didžiosios metų istorijos – „Teltonika" ir „Foxpay".
Labai panašūs duomenys ir du paskutinius ketvirčius (pradėjome kaupti visus verslo komunikacijos duomenis nuo šių metų antrojo metų pusmečio), tik tarp paminėjimų lyderių įsiterpė ir „Foxpay" bei „Teltonikos" istorijos. Nuosekliausiai dirbančios organizacijos, kurių veikla svarbi visai Lietuvai, labiausiai domina ir žiniasklaidą. Sveikinimai „IKI"!
Šis darbas atsispindi ir labiausiai minėtų komunikatorių sąraše. Gintarė Kitovė vėl užbaigė mėnesį pirmaudama, jai ant kulnų mynė kolegės – „Rimi" atstovė Eglė Krasauskienė ir Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė iš „Maxima". „Citadelės" analitikas Aleksandras Izgorodinas šįsyk aplenkė Nerijų Mačiulį iš „Swedbank" ir Tadą Povilauską (SEB). Tarp komunikatorių pateko ir keli verslininkai – dėl verslo plėtros kovojęs „Teltonikos" savininkas Arvydas Paukštys ir verslą susimažinti priverstas „AUGA group" vadovas Kęstutis Juščius. SEB naujienos į dvidešimtuko vidurį netikėtai iškėlė Sonatą Gutauskaitę-Bubnelienę.
Kaip visuomet primenu, kad šie duomenys suskaičiuoti įvertinus reikšmingus prekės ženklo ar asmens paminėjimus visoje „Repsense" stebimoje Lietuvos žiniasklaidos duomenų bazėje. Jei išsamiai domitės šiomis draugiškomis (dažniausiai) varžybomis – susisiekite ir jas, jų skaičius bei metodiką mielai pristatysime plačiau.
3. Trispalviai vienaragiai – įprasti lyderiai ir nauji vardai
Į asociaciją „Unicorns LT" susivienijusios jaunos ir globaliose rinkose veikiančios Lietuvos technologijų bendrovės sparčiai keičia lietuviško verslo (ir Lietuvos) veidą. Keičia komunikacijos specialistų gyvenimą – didelės tarptautinės „Vinted", „Nord Security" ir kitų kompanijų komunikacijos komandos stebi ir konkuruoja didelėse rinkose dėl populiariausių pasaulio žiniasklaidos šaltinių.
Todėl šių metų lapkritį pirmąkart rimčiau pasižiūrėjome, kaip šioms bendrovėms sekasi komunikuoti pasaulio elektroninėje žiniasklaidoje Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Į tyrimą įtraukėme daugumą asociacijos narių ir jiems priklausančių prekės ženklų bei vadovų. Kaip ir paprastai būna pradedant daryti didelius medijų tyrimus, duomenų sutvarkymas užtruks – trūksta vieno ar kito prekės ženklo ar atstovo, praleidome specializuotos žiniasklaidos šaltinius, nepridėjome garsiausio Lietuvos vienaragio „Revolut", todėl į šį palyginimą kaip vienintelį tiesos šaltinį žiūrėčiau atsargiai. Kai kur sudėjome daugiau prekės ženklų, kai kurie garsūs prekės ženklai („Surfshark" – žiūriu į jus) į tyrimą nepateko. Kelias bendrinius vardus turinčias kompanijas teko išimti („Growtech" ir „Wargaming Vilnius"). Lauksime pastabų ir, jei bus susidomėjimas, tyrimą tobulinsime ir tęsime. Pridėsime ir daugiau šalių.
Tačiau bent 80 procentų ekosistemos dalyvių ir bent 80 procentų jų rezultatų čia pateko jau dabar – ir tai jau neblogas atspirties taškas. Juolab kad rezultatai irgi iliustratyvūs.
Trumpai panerkime į duomenis. Pirmiausia – komunikacijos žiniasklaidoje kiekis. Nors čia stebima tik Šiaurės Amerikos ir Europos žiniasklaida, jis tikrai nelietuviškas – 38 „Unicorns LT" asociacijos nariai vien per lapkritį ir gruodį sugeneravo
11 951 paminėjimą vien elektroninėje žiniasklaidoje.
Kaip ir buvo galima nuspėti, pirmauja „Nord Security" ir „Tesonet" – jie surinko daugiau nei trečdalį visų paminėjimų. Antroje vietoje – vertingiausia Lietuvos įmonė „Vinted". Tačiau trečia–penkta vietos nustebino. Vos dvigubai nuo tarptautinio giganto „Vinted" pagal komunikacijos intensyvumą atsilieka informacijos apie automobilius teikėja, „CV group" valdoma „CarVertical". Didžiausioje pasaulio rinkoje – JAV – paminėjimų apie sparčiai augančią Lietuvos įmonę beveik nėra, tačiau kai kuriose Europos šalyse bendrovė yra nepaprastai ryški. „CarVertical" – labiausiai kaimyninėje Lenkijoje matomas Lietuvos startuolis, ten lenkiantis net „Vinted".
O štai Rumunijoje „CarVertical" tarp Lietuvos startuolių apskritai dominuoja. Beveik neabejoju, kad šiose šalyse „CV group" – matomiausia iš Lietuvos kilusi įmonė apskritai.
Stiprios „CV group" pozicijos ir Italijoje, tiesa, čia juos stipriai lenkia lyderis „Tesonet". Panagrinėjus komunikacijos turinį matosi, kad „CarVertical" stipriai lokalizuoja savo turinį, skelbia daug vietinių apžvalgų ir patarimų.
Kita stipriai nustebinusi kompanija – „Helis Play", valdanti elektroninę žaidimų ir kuponų parduotuvę „Eneba": ji stipriai pastebima bene visose tirtose rinkose. Beveik visur ryški ir žaidimų bendrovė „Wargaming".
Gigantų kovoje pagal pasiektą auditoriją „Vinted" šiek tiek aplenkė „Nord Security" ir „Tesonet". Skiriasi kompanijų pasirinktos strategijos – daugiau „Nord VPN" paminėjimų galima atrasti specializuotuose žiniasklaidos šaltiniuose, tuo tarpu apie „Vinted" daugiau rašo didieji portalai ir daug auditorijos surenkantys žiniasklaidos kanalai. Šimtamilijonines auditorijas pasiekia ir „Helis Play", lenkiantis „Wargaming" ir „CV group"; kiti lietuviški „Unicorns LT" nariai nuo lyderių stipriai atsilieka.
„Unicorns LT” nariai lapkritį ir gruodį daugiausiai dėmesio susilaukė didžiausioje pasaulio rinkoje - JAV (prie jos priskiriami ir dauguma tarptautinių specializuotų portalų). Ženklaus medijų dėmesio bendrovės sulaukė Kanadoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, žemiau rikiuojasi Ispanija ir Vokietija, dar žemiau - Lenkija, Italija ir Meksika.
Pamėginome įvertinti ir komunikacijos žinučių turinį, sukūrę kelis apibendrintus naratyvus:
Lyderystė (kompanijos ir jos produktų sėkmė)
Kaina ir paslaugos
Tvarumas
Žmonės ir darbdavio įvaizdis
Skandalai (prieštaringas ir sensacingas turinys)
„Adler" naratyvų sistema šiaip puikiai veikia apibrėžiant konkrečios rinkos žinutes. Čia jas taikėme labai skirtingose rinkose veikiantiems žaidėjams, todėl kai kuriose specifinėse rinkose – žaidimų, automobilių – veikiančios įmonės pagal juos nukentėjo. Tačiau rezultatai ir dabar įdomūs.
Didelė dalis vieno lyderių – „Nord Security" – žinučių yra susijusios su dažnai ekstremaliais kino filmų pavadinimais, susirūpinimu privatumu – visu tuo, kas pakliuvo į „Skandalų" naratyvą. Tiriant tiesiog VPN paslaugų rinką, reikėtų naudoti „Kibernetinės saugos" ir „Pramogų" naratyvus. Tiek „Tesonet", tiek „CarVertical" matomi stipriai kainų temoje (pastarieji – ir dėl paminėjimų automobilių pardavimų kontekste). Tuo tarpu „Vinted" komunikacijoje aiškiai matomas tvarumo motyvas – „išmylėtus" drabužius savo prekės ženklo esme padariusi elektroninė parduotuvė apie aplinkos tausojimą komunikuoja intensyviai. Pagal naratyvus tarp lyderių atsiduria ir Lietuvoje savo didelį padalinį turinti mokėjimų įmonė „Nuvei", kurios komunikacija subalansuota. Tuo tarpu žaidimų industrijoje veikiančiai „Enebai" esami naratyvai netiko – jai tiktų pramogų ar inovacijų komunikacijos temos.
Tačiau didžiausias startuolių aktyvumas – socialinėje žiniasklaidoje. Per tą patį laiką paminėjimų skaičius ten pasiekė įspūdingus 43 347, o pasiekta auditorija (pagal „Similar Web" duomenis) – akinančius 440 milijonų. Pirmauja ta pati lyderių ketveriukė: „Tesonet", „Helis Play", „Vinted" ir „CarVertical". Nors turinio vienetų čia yra pačių įvairiausių, panašu, kad darbo su influenceriais mokytis reikėtų būtent iš šių kompanijų – kitų per tą patį periodą beveik nefiksavome.
Daugiausiai paminėjimų užfiksavome „YouTube", gerokai mažiau – „X" ir „Reddit" socialiniuose tinkluose. Neabejoju, kad skaičiai „Instagram", „Facebook" ir „TikTok" šį aktyvumą dar labiau išplėstų.
Čia keli komunikacijos socialiniuose tinkluose pavyzdžiai. O jei kam reikės patarimų, kaip dirbti su socialiniais kanalais – šios keturios bendrovės ir jų specialistai yra didžiulis kompetencijos šulinys. Vienas žodis – OHO.
4. Baltijos šalys Rytų partnerystės veidrodyje
Repsense atliko tyrimą, o Mykolas Katkus jo pagrindu skaitė pranešimą apie Baltijos šalių komunikaciją Rytų partnerystės šalyse bendrame URM ir CPVA renginyje. Štai jo skaidrės.
5. Greitesnė ir naujų galimybių įgavusi Repsense platforma
Šiek tiek naujienų mūsų klientams. „Repsense” yra duomenų analizės kompanija ir mes nuolat tobuliname mūsų platformos veikimą. Vakarykštis atnaujinimas pridėjo naujų galimybių:
Klientai turi galimybę užsiprenumeruoti kassavaitines arba kasmėnesines analizes. Labai tuo didžiuojamės! Mieli komunikacijos specialistai, pradėkime savaitę (ar mėnesį) nuo rytinės kavos ir praėjusios savaitės veiksmų analizės;
Pro analitikoje atsirado galimybė daug geriau redaguoti;
Pirmame puslapyje daaug greičiau užkrauname daug paminėjimų turinčias užklausas (ir nebereikia junginėti puslapių);
Ir galiausiai - platforma geriau prisitaiko prie skirtingų dydžių monitorių ir turi daug kitų malonių patobulinimų (taip taip, žinome - ruošiame ir patogesnę mobilią versiją, bet jos teks palaukti).
Plačiau apie pasikeitimus klientai gali sužinoti čia:
https://knowledge.repsense.io/about/changelog/january-10-2025-or-flow-release-notes-2.5.
Nuolat tobulėjame ir šiemet mūsų planuose daug jūsų gyvenimą palengvinančių inovacijų.
O dar neprisijungę - rašykite, parodysim. Gerų metų!
