Komunikacija, verslas ir politika spalį – naujienlaiškis Balsai ir Signalai
Štai ir antrasis pilnas „Balsų ir Signalų“ numeris. Mūsų bendruomenė auga – tikimės netrukus pasiekti pirmą tūkstantį prenumeratorių! Dar gera žinia – atlikome žadėtą didžiąją politinės komunikacijos analizę, tačiau ji tokia išsami, kad paskelbsime ją bonus numeryje atskirai dar iki rinkimų!
Šios dienos numeryje:
Žvilgsnis į 20 Lietuvos verslo istorijos žiniasklaidoje metų (iš konferencijos „Lūžio taškas“);
Lentelės, lentelės: top 20 daugiausiai rugsėjį žiniasklaidoje minėtų verslų ir jų atstovų;
Pasiruošimas naujiems komunikacijos metams – top 10 svarbiausių prekės ženklo komunikacijoje KPI;
Didysis Seimo rinkimų politinės kampanijos tyrimas – „sneak preview“.
O dabar pradėkime nuo išskirtinio turinio, kurį vėl sužinosite pirmieji. Primenu – visus šiuos duomenis mūsų klientai pasiekia dviem paspaudimais: ištraukti tokią informaciją apie Jūsų verslą nereikia jokių specifinių žinių ir, primenu, duomenys apie daugiau nei 480 Lietuvos bendrovių ir prekės ženklų komunikaciją prieinami visiems profesionalams. Visi versle dirbantys naujienlaiškio prenumeratoriai gali ateiti į www.repsense.io/isbandyk ir gauti nemokamą prisijungimą.
1.Savo dvidešimtmetį švenčianti konferencija „Lūžio taškas“ paprašė prisiminti ir priminti svarbiausius Lietuvos verslo komunikacijos įvykius.
Čia – visa prezentacija, kurioje sujungiau BVP augimą, labiausiai rezonavusius verslo įvykius ir tuo metu minėtus žmones.
Atlikti šį darbą nebuvo paprasta – istorinių duomenų internete nėra labai daug. Mėginant suprasti, kas sulaukė daugiausia dėmesio 2004-2008 metais, teko apsilankyti bibliotekoje, žiūrėti LRT mediateką ir net knistis po senus elektroninio pašto laiškus. Tačiau manau, kad viską atspindėti pavyko. Kelias pernelyg su politika susijusias temas išmečiau (tarkime, skolinimosi tematiką, kuri skambėjo 2008-2009 metais), kai kur pridėjau kelias antraštes, kurios rodo, kaip keitėsi Lietuva (tarkime, apie kebabus Panevėžyje).
Svarbus šios prezentacijos atradimas, kurį padėjo padaryti „Repsense“ platforma Adler – mėginimas suskirstyti metus į eras pagal žiniasklaidos turinį ir naratyvus. Tai atlikome paprašę surasti naratyvų, temų ir svarbiausių jų herojų panašumų (politikų neskaičiavome, nes tuomet eros labai sutaptų su rinkiminiais ciklais). Kai kurios eros labai aiškios – rožiniai ir verslui palankūs 2004-2007 metų naratyvai labai aiškiai skiriasi nuo 2008-2009 metų liūdesio, nevilties ir kaltųjų ieškojimo. Tačiau kad 2010-aisiais prasidėjusi taupymo ir kuklumo era pasibaigė 2014 metais tikrai nebūčiau atspėjęs. Visos verslo eros (užvadinimai mūsų):
„Baltijos tigrai“
2004-2007
Krizė ir taupymas
2008-2009
Kuklumas, antikorupcija ir persitvarkymas
2010-2014
Atsargus augimas ir naujasis normalumas
2015-2019
Covid, pocovidas ir modernus augimas
2020-2023
Tikimės, kad daliai tai bus gera iliustracija, kaip augo lietuviškas verslas ir korporacinė kultūra, kitiems – atvirutė iš senų gerų (blogų) laikų. O čia kontekstinis verslininku prisistatančio asmens straipsnis iš 2005 metų – man atrodo, nuo tų laikų mūsų asmens kultūra nuėjo nemenką kelią. O gal ne?
https://www.delfi.lt/archive/gejai-irar-pederastai.d?id=7440547
2.Visai nepolitinis rugsėjis
Rugsėjis prekės ženklams Lietuvos žiniasklaidos veidrodyje buvo intensyvus, tačiau didelių krizių pavyko išvengti. Net įsismarkavusi politinė kampanija kol kas palietė vos porą bendrovių – „Ignitį“ ir „Baltcap“. Su kolegomis kito – politinio – tyrimo kontekste kalbamės, kad net ir opozicijos politinės partijos užsiima labai nuo realaus gyvenimo atitrūkusiomis temomis. Anksčiau politikai nuolat puldavo kurį nors sektorių – energetiką, prekybininkus, bankus, gamybininkus.
Šįkart (išskyrus gynybą ir dar „taiką“) politikai nekalba apie praėjusios kadencijos meto realias problemas: Covid pandemiją ir jos pasekmių valdymą, ekonomikos padėtį, skandalus švietime, nutekėjusių duomenų skandalus, net pabėgėlių krizę. Šių vietą šįkart užima asmeninės apkalbos, koalicijos aptarimai ir žmogaus teisių temos. Verslui tai gerai – panašu, kad išvengsime „rinkiminio“ reputacijos kritimo. Kita vertus, atsikvėpti dar sunku – pastaruosius kelis rinkiminius ciklus reputacijos kritimas būdavo atėjus į valdžią. Vyriausybę sudariusi LŽVS ėmėsi kritikuoti vaistinių tinklus dėl pernelyg didelių antkainių, „Reputacijos indekso“ tyrimas parodė, kad vaistininkų reputacija 2017 metais krito. Tačiau kai vaistininkai susitarė su tuometiniu sveikatos ministru Aurelijumi Veryga, kritika liovėsi – 2018 metais vaistinių reputacija atsistatė ir didieji tinklai - „Eurovaistinė“, „Camelia“, „Gintarinė vaistinė“ – visuomenės akyse iki šiol išlieka vienais geriausiai vertinamų verslų.
O šį rugsėjį žiniasklaidoje dominavo visus metus besiplėtojusios temos – tarpusavyje konkuravo bankai, prekybininkai ir telekomunikacijų bendrovės. „Telia“ paminėjimų skaičių kėlė dvi plačiai nuskambėjusios istorijos: (1) už valstybės pinigus „Telia“ sąskaitas apmokėjęs ir dėl to nuteistas buvęs Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius bei (2) stambus kompanijos darbuotojų atleidimas. Įdomu, kad pastarosios istorijos dėka mūsų algoritmai tarp labiausiai minimų verslo straipsnių herojų (žmonių, vietovių, kompanijų ir sąvokų) atsirado nauja sąvoka – „dirbtinis intelektas”. Ši komunikacija šiek tiek priminė praeitį – beveik du dešimtmečius sunkūs sprendimai valstybės ir verslo sektoriuje buvo motyvuojami „nes taip reikalauja Europos Sąjunga“, rečiau – „nes taip padidinsime konkurencingumą“, „nes taip modernizuosimės“, o pastaruoju metu – „nes to reikalauja kova su klimato kaita“. Kartais tai buvo tiesa, kartais – ne. Ar nuo šiol DI taps nauju sunkių optimizavimo sprendimų atpirkimo ožiu?
Prenumeruoti naujienlaiškį
3.Labiausiai žiniasklaidoje minėtų verslo bendrovių dvidešimtukas
Šįsyk populiariausių verslo temų dešimtuko nedarysime – jas čia pristatysime kas du mėnesius. Tiesiog nėra pakankamai ryškių temų. Tačiau pasėdėjome ir padarėme metodologiškai teisingą rugsėjo TOP 20 reikšmingai minėtų Lietuvos verslo prekės ženklų žiniasklaidoje lentelę. Prieš ją, turite žinoti štai ką:
Paminėjimai suskaičiuoti periodinėje spaudoje, televizijos ir radijo žiniose ir ekonominės tematikos laidose, veikiančiuose ir lankomuose Lietuvos interneto portaluose, svarbiausiose tinklalaidėse. Matyt, jau kitąkart pridėsime ir socialinę žiniasklaidą, kurią pradėjome vis plačiau stebėti;
Palyginimui naudoti tik REIKŠMINGI paminėjimai – tik tie, kuriuose prekės ženklas minimas ne vienąsyk ir ne teksto pabaigoje (portaluose). Nereikšmingus paminėjimus (apie 25 proc.) išmetėme. Jie daugiausia kėlė bankų rezultatus (mokėjimų nuorodos internete ir regioninėje spaudoje), tačiau buvo ir klasikinių prierašų (a la „dar finansines paslaugas Lietuvoje teikia „SEB“, „Swedbank“, „Citadelė“ ir „Revolut“);
Orientavomės į tradicinius verslo prekės ženklus – iš dešimtuko išėmėme sporto klubų ir rugsėjo piką pasiekusių universitetų duomenis;
Kadangi naudojamas demonstracinis tyrimas, naudoti raktažodžiai – tik įmonės pavadinimas ir vadovo vardas. Papildomi prekės ženklai nesumuoti („Apple“ – yay, „iPhone“ – nay). Tai GALI daryti įtaką prekės ženklų pozicijoms šiame dešimtuke, todėl naudokite jį kaip iliustraciją, o ne galutinį tiesos šaltinį;
Tačiau duomenis galite naudoti! Tik pridėkite ir nuorodą į „Repsense“. Jei kyla klausimų – rašykite, mielai atsakysime.
Taigi, kas naujo Lietuvos verslo prekės ženklų komunikacijoje? Stipriai – nieko. Rugsėjo dvidešimtuką dalinasi įprasti įtariameji – prekybininkai, bankininkai, telekomunikacininkai. Mūsų stebimoje žiniasklaidoje „Telia“ aplenkė „Tele2“, „Maxima“ šiek tiek atitrūko nuo koją kojon žengiančių „IKI“ ir „Lidl“. „Swedbank“ gana stipriai ryškesnis nei kiti bankai, o, pasak dar lapkritį „Verslo žiniose“ paskelbtų gandų, viešam akcijų siūlymui (IPO) besiruošianti „Citadelė“ beveik lygiai konkuruoja su gerokai didesniu „Luminor“. Šis tradicinis prekės ženklų kadrilis nėra lengvas – eteris užsidirbamas kasdieniniu kūrybiškumu ir darbu: kuriant prekės ženklų istorijas ir randant būdus, kaip jas papasakoti. Šio dvidešimtuko komunikacijos žmonės – šiuo metu sunkiausiai dirbantys rinkoje.
Kas netikėta – aukštos automobilių prekės ženklų pozicijos. Visokiose istorijose Lietuvoje figūruoja trys vokiečių markės – „VW“, „Mercedes“ ir „BMW“. Šiek tiek mažiau dėmesio „Toyotai“, bet kodėl taip atsilieka beveik folkloru tapęs prekės ženklas „Audi“? Audi 100, Audi Bulka, alio? Už dvidešimtuko ribų liko amerikietiški prekės ženklai „Tesla“ ir „Ford“. Gal ketvirtadalis šių paminėjimų – įvairi asmeninė ekonominė veikla (komercines reklamas išfiltruojame), turinio marketingas, remontai, patarimai ir panašiai – ne įprastinės žiniasklaidos istorijos. Bet prekės ženklų populiarumas – akivaizdus.
4.Labiausiai minimas – ilgametis verslo veidas
Arvydas Avulis visada buvo matomas. Arvydas Avulis nuo pat verslo komunikacijos pradžios buvo tarp garsiausių verslo balsų Lietuvoje. Tarp lyderių buvo prieš penkerius metus, prieš dešimtmetį, prieš dvidešimt metų; jo konkurentais pagal paminėjimų skaičių ilgus metus buvo Gitanas Nausėda ir Ignas Staškevičius. Skirtingai nei ilgametis kolega ir konkurentas, „Eikos“ savininkas Robertas Dargis, A. Avulis vienu labiausiai atpažįstamų Lietuvos verslo veidų sugebėjo išlikti neužimdamas jokių viešų pareigų. Nuo pirmojo stiklinio verslo pastato – „pieštuko“ – statybų prasidėjusi vieša A. Avulio karjera tęsiasi daugiau kaip 25 metus ir šį mėnesį „baltasis riteris“ nacionalinio stadiono temoje – vėl labiausiai minimas verslo balsas. „Hanner“ savininkui niekada nereikėjo už jį kalbančio atstovo spaudai, jis niekada nebėgo nuo nepatogių klausimų – ir šį mėnesį jis vėl pirmas. Wow.
Ir kiti verslo „įvaizdžio advokatų“ dvidešimtuko dalyviai – labiau nenuspėjami nei verslo paminėjimų žemėlapis. Sąrašo viršuje dominuoja prekybininkai – net dvi „IKI“ prekybos tinklo atstovės ir Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė iš „Maxima“. Prekybininkų yra daugiau – čia rasime „Lidl“ ir „Rimi“ atstoves, telekomunikacininkus atstovauja „Tele2“, Aleksandras Izgorodinas ir Nerijus Mačiulis – bankus. „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė, savo ankstesnėje karjeroje „Maxima“ vadovė ir labai sėkminga komunikatorė, gebėjimų sudominti žiniasklaidą neprarado: ji 12-oje vietoje.
Penktas sąraše – retai viešumoje pasirodantis Lietuvos modernaus verslo patriarchas Vladas Algirdas Bumelis, kuris rugsėjį pristatė naują tyrimų centrą ir milijardines ambicijas sukurti biotechnologijų įmonių klasterį. Dvidešimtuke, žinoma, randame ir kitą žiniasklaidai daug metų asmenišką dėmesį skiriantį verslininką – Dainių Dundulis, „Norfa“ savininką ir vadovą; vienintelis akademikas tarp komunikatorių – VU rektorius Rimvydas Petrauskas.
5.Kaip susiplanuoti naujus metus?
Spalis ir lapkritis – metas, kai paraleliai su verslo planavimu komunikatoriai irgi pradeda planuotis kitus metus: nustato tikslus, brainstorm’ina apie priemones, skaičiuoja biudžetus ir dėlioja laiko planus. Mūsų platforma pirmąsyk leidžia stebėti ne tik kiekybinius pasiekimo parametrus, bet ir sekti, kaip keitėsi prekės ženklų pasakotos istorijos.
Kad užsibrėžti tikslus būtų paprasčiau, įvedėme svarbią naujieną. „Repsense“ klientai ar demonstracinės versijos naudotojai (primenu, kad verslo atstovai gali atrasti savo prekės ženklą ir nemokamai pasibandyti gali čia) jau pastebėjo mūsų sistemoje naujai atsiradusią skiltį Top 10.
Tai – paprastas būdas nesunkiai atlikti savo prekės ženklo pasirodymų žiniasklaidoje auditą ir prieš planuojant kitus metus atsakyti į esminius klausimus apie savo prekės ženklą. Čia – „cheat sheet“, lentelė, kuri gali padėti suprasti, kaip per 15 minučių įvertinti savo komunikaciją ir pamėginti:
Darant šį paprastą auditą tiesiog privalu naudotis lentelių viršuje esančiais filtrais:
Brand – pažymėkite tik tuos konkurentus, su kuriais norite lygintis;
Role – nustatykite, kokia jūsų vieta platformos užfiksuotame turinyje:
Primary – jūs minimi antraštėje ir / arba daug kartų tekste
Secondary – jūs minimi tekste kelis kartus
Episodic – jūs minimi tik kartą arba web teksto pabaigoje
Media source – pasižymėkite tik tas žiniasklaidos rūšis, kurias jūs norite vertinti (mūsų siūlymas – pradžioje įsivertinkite save tik tradicinėje žiniasklaidoje).
Kaip šiuos KPI sieti su verslo ir prekės ženklo tikslais? Pateiksiu kelis pavyzdžius:
Jūsų kompanija planuoja aktyvų augimą ir nebijo kepdama kiaušinienę sudaužyti kelių kiaušinių? Atkreipkite dėmesį į Mentions ir Contacts dalį, siekite ryškesnio Context ir aukštesnio Impact skaičiaus;
Siekiate atgauti reputaciją ir atsitiesti po skandalų?
Nustatykite ne maksimalius, bet minimalius Mentions dalies tikslus, siekite daugiau komunikacijos apie teigiamus naratyvus, venkite prieštaringo konteksto temų, orientuokitės į didžiausią patikimumą turinčius media kanalus;Norite padėti savo įmonės pardavimų komandai?
Koncentruokite savo išėjimus į sėkmingiausius laikotarpius, nustatykite pardavimus palaikančių naratyvų (kaina, kokybė, aptarnavimas) pasiekimo tikslus, orientuokitės į jūsų pirkėjus geriausiai pasiekiančius kanalus.
Pastebėsiu, kad jei naudojatės demonstracine „Repsense“ platformos versija, pilnam planavimui jums neišvengiamai trūks raktažodžių ir tikslesnių naratyvų.
Savo pilną apžvalgą – ko galime tikėtis iš kitų metų – skelbsime lapkritį.
6.Didysis Seimo rinkimų kampanijos tyrimas – keli skaičiai
Kampanija neįdomi, kampanija nevyksta. Ar tikrai? „Repsense“ Adler sumaitino didžiulį duomenų kiekį – visus politinių partijų ir 5 jų sąrašo lyderių paminėjimus žiniasklaidoje. Platesnė analizė – netrukus, o šiandien dalinamės svarbiausiais duomenimis. Kaip ir aukščiau esančiuose verslo paminėjimuose, skaičiavome tik svarbiausius (ne epizodinius) paminėjimus.
Ir lyderis yra…
Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai). Tai nenuostabu. Įdomiau tai, kad po jais lygiuojasi Liberalų sąjūdis ir Socialdemokratai, o Laisvės partija, Nemuno Aušra ir LŽVS turi beveik panašiai paminėjimų.
Apie ką kalba partijos? Gynyba ir imigracija – dažniausios temos. O gynyboje konservatorių persvara įspūdinga.
Dažniausiai reikšmingai minimi politikai nuo liepos 1 dienos. Mane labiausiai nustebino tokia aukšta hiperaktyvaus Krašto apsaugos ministro vieta – jau seniai mačiau, kad kas nors taip gerai išnaudotų ministro kėdę (praėjusioje kadencijoje tokie buvo Aurelijus Veryga ir Rokas Masiulis).
Čia labai gerai matosi nuo kuklios pradžios liepą vis labiau įsibėgėjantis Nemuno aušros rinkimų kampanijos traukinys, palyginti su Lietuvos socialdemokratų partija (išduosiu paslaptį, kad socialiniuose tinkluose Nemuno Aušra dar labiau pastebima).
O čia – dviejų liberalių partijų susirėmimas:
Šiam kartui tiek. Gero ir ramaus spalio!
