Balsai ir signalai – bonus numeris
Mieli skaitytojai!
Dėkojame už susidomėjimą – beveik 700 komunikacijos ir vadybos bendruomenės narių jau užsiprenumeravo mūsų naujienlaiškį! Tokio sėkmingo debiuto įkvėpti padirbėjome dar daugiau ir pateikiame jums šį mėnesio vidurio bonus numerį, kuriame surasite daugiau informacijos ir apie balsus, ir apie signalus apie Lietuvos verslo komunikaciją. Mėnesio gale, kaip ir anonsavome, bus kasmėnesinis įrašas, kuriame artėjančių rinkimų proga pasižiūrėsime ne tik į prekės ženklus, bet ir į politiką.
Kitas dalykas – gavome daug vertingų Jūsų atsiliepimų – buvome ir giriami, ir taisomi, ir pildomi. Nuodėmė būtų juos pasilikti tik sau. Todėl „Balsų ir signalų“ redakcinis kolektyvas LinkedIn tinkle sukūrė komunikacijos profesionalams skirtą grupę „Communication Insights Central“, kurioje dalinsimės ir profesionalus kviesime aptarti naujienlaiškio aktualias temas, dalinsimės ir kitais svarbiais duomenimis. Prisijunkite čia.
Taip pat primename – vasaros (ir rugpjūčio sistemos) duomenys apie 480 Lietuvos bendrovių komunikaciją prieinami visiems profesionalams. Visi naujienlaiškio prenumeratoriai gali ateiti į www.repsense.io/isbandyk ir gauti prisijungimus prie išsamiausios informacijos apie žiniasklaidą Lietuvoje.
O dabar pradėkime nuo tikrai išskirtinio turinio, kurį sužinosite pirmieji. Primenu – visus šiuos duomenis mūsų klientai pasiekia dviem paspaudimais; ištraukti tokią informaciją apie Jūsų verslą nereikia jokių specifinių žinių.
1. Kokie Baltijos šalių startuoliai labiausiai matomi pasaulyje? Ir kaip?
Prieš savaitę Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo asociacija LT VCA surengė puikiai pavykusį Baltic VCA Summit – didžiausią Baltijos šalių investuotojams skirtą renginį. Asociacijos prašymu padarėme ir pristatėme didžiulį tyrimą – surinkome investuotojų ir didžiausių Baltijos šalių startuolių paminėjimus pasirinktose investuotojams svarbiose šalyse – JAV, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Japonijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir, kažkodėl, Singapūre (žinau žinau, neatsitiktinai – po to, kai Kinija pažabojo Honkongą, ši maža Azijos valstybė tapo viena svarbiausių investicijų pritraukimo centrų). Nuo metų pradžios internete užfiksavome maždaug 125 000 paminėjimų, o jie pasiskirstė maždaug taip:
Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo fondai varžytis dėmesiu su startuoliais tikrai negali (ir neturėtų), todėl šias dvi grupes greitai išskyrėme į atskiras lygas: verslų ir fondų. Bet startuoliai tikrai dominuoja antraštėse ir yra neatsiejama gyvenimo dalis.
Taigi, pirma apie startuolius. Nežinau, kaip ten dėl konkurencijos dėl vienaragių kiekių Lietuvoje ir Estijoje, bet pasaulyje labiausiai minimi yra Lietuvos prekės ženklai.
Man visai nenuostabu dėl „Vinted“ – lietuvių sukurta dėvėtų drabužių parduotuvė yra tokia populiari, kad minima pačiuose keisčiausiuose kontekstuose (apie kelis linksmesnius – žemiau), nenuostabu ir dėl „Nord VPN“. „Bored Panda“ labiausiai minima populiarioje svetainėje boredpanda.com, tai irgi labai nenustebino. Tačiau tai, kad dešimtuke pagal paminėjimus galime matyti ne tik Londono rinkoje kotiruojamą (ir nuolat investicijų kontekste minimą) estų mokėjimų bendrovę „Wise“, pasaulinį pavežėjimo rinkos žaidėją „Bolt“ ir žaidimų gigantą „Wargaming“, bet ir lietuvius „Surfshark“ ir „Hostinger“ – labai smagu. Dar tarp lyderių sąraše rasime sparčiai augantį estų startuolį „Id.me“ (Zen čia atsidūrė per klaidą).
Populiariausios startuolių temos – produktas (kokybė ir kaina). Tai ypač jaučiasi pas „Surfshark“ ir „Hostinger“, kurių didžioji paminėjimų dalis – atsiliepimai arba turinio marketingas.
Tačiau didieji Baltijos šalių startuoliai visavertiškai dalyvauja kitų šalių aktualijose. Tarkim, kaip tik šiuo metu tarp Nigerijos ir Pietų Afrikos prieš porą savaičių įvyko „Pirmasis Bolt karas“. Pietų afrikiečiai užsako (o paskui atšaukia) taksi Lagose, taip sukeldami automatiškai besikoreguojančias taksi kainas ir „Bolt“ teko apriboti klientų galimybes: https://www.bbc.com/news/articles/ce9zr12e8deo
Tuo tarpu „Nord VPN“ dalyvauja Brazilijoje vykstančiame debate po to, kai šalis uždraudė naudotis Elono Musko socialiniu tinklu „X“. Kai brazilai masiškai puolė pasiekti tinklą per VPN programėles, pareigūnai pradėjo svarstyti, ar tuo pačiu jiems nereikėtų uždrausti ir VPN. Žiniasklaidoje situaciją komentavo didžiausio VPN tiekėjo – „Nord VPN“ – technologijų vadovas Marius Briedis: https://cointelegraph.com/news/brazil-x-ban-vpn-legal-tech-implications
Tačiau daugiausiai naujienų sulaukia daugelyje šalių mylimas ir asmenino gyvenimo dalimi tapęs „Vinted“. Štai Jungtinės Karalystės tabloidai pirmuose rugpjūčio puslapiuose pasakoja istoriją, kaip dėl žvaigždžių Tommy ir Molly-Mae skyrybų nuliūdusi moteris neišsiuntė prašyto „Vinted“ siuntinio. O Italijoje sulaikyta gauja, kuri per socialinius tinklus verbavo žmones „Vintede“ prekiauti padirbtų prekių ženklų drabužiais.
Didieji Baltijos šalių fondai dėmesio sulaukia kur kas mažiau.
Šiemet pirmavo Švedijoje pastebima „Invalda“ ir daug dėmesio JAV susilaukiantys „Firstpick“, „Taiwania capital“ir „Practica capital“.
Prenumeruoti naujienlaiškį
2. Tai vis tik kuri krizė didesnė – Baltcap ar Foxpay (antra dalis). Ir ką šie duomenys sako apie krizių valdymą?
Pirmajame „Balsų ir signalų“ numeryje palyginome dvi didžiausio dėmesio Lietuvoje susilaukusias krizes – privataus kapitalo fondo „Baltcap“ investicijų valdytojo Šarūno Stepukonio pasisavintų milijonų (ir nacionalinio stadiono) istoriją ir artimų mokėjimų bendrovės „Foxpay“ akcininkų bei dabar jau buvusios Socialinių reikalų ir darbo ministrės Monikos Navickienės santykių istoriją.
Ši atvejo analizė susilaukė daug dėmesio ir komentarų bei įkvėpė mus panagrinėti kitus kaupiamus duomenis. Vienas geriausių būdų suprasti komunikacijos poveikį visuomenei yra interneto paieškų rezultatai, kuriuos „Kantar“ tyrėjai dar prieš kelis metus pavadino „svarbiausiu rinkodaros rodikliu, apie kurį jūs nesate nieko girdėję“, todėl pamėginome pasikelti ir šiuos duomenis.
Pirmiausia prisiminkime, kiek paminėjimų žiniasklaidoje sulaukė „Baltcap“ ir „Foxpay“. Kaip ir rašiau, pirmų trijų krizės mėnesių forma panaši, tačiau piko metu „Baltcap“ sulaukė kur kas daugiau (daugiausia neigiamų) paminėjimų:
O dabar pasižiūrėkime, kaip tuos pačius krizės mėnesius keitėsi „Baltcap“ ir „Foxpay“ paieškų duomenys – ir skiriasi drastiškai:
Ką reiškia šie Google paieškų skaičiai? 26 000 paieškų per pirmą krizės mėnesį gal ir nėra itin daug (didžiausi bankai Lietuvoje per mėnesį sulaukia beveik kelių šimtų tūkstančių paieškų, dauguma kurių – prisijungimo prie banko paieškos), bet yra pakankamai daug ne interneto kampanijai (mūsų tirtos A lygio televizijos reklamos kampanijos padidina paieškų skaičių per mėnesį 15–20 tūkstančių). Tuo tarpu „Foxpay“ paieškos iš esmės lieka nedidelės kompanijos lygyje ir rodo, kad daug kartų minėtas bendrovės vardas liko neįdomus. Tyrėjai paieškų skaičius paprastai sieja su spontaniniu žinomumu – galime drąsiai sakyti, kad jis iš esmės nepadidėjo.
Tačiau gal tai reiškia, kad į šią situaciją mes žiūrime neteisingai? Gal žmonės tai matė ne kaip „Baltcap“ ar „Foxpay“ krizę? Gal iš visos istorijos labiausiai įsiminė kitos bendrovės ar žmonės?
Pažiūrėjome, kokių daiktavardžių, skaitvardžių ar asmenų (tai vadiname „entities“) „Foxpay“ ir „Baltcap“ mininčiuose tekstuose mes atradome, o tada palyginome juos su to paties mėnesio paieškų skaičiais.
Čia viskas kaip ir aišku: žmonės domėjosi „Baltcap“, šiek tiek mažiau pagrindiniu istorijos veikėju Šarūnu Stepukoniu. Šiek tiek ieškota ir Arvydo Avulio, bet kiti istorijos dalyviai buvo neįdomūs. Dar įdomu tai, kad dabar, kai susidomėjimas „Baltcap“ jau nuslūgo ir iš esmės grįžo į ikikrizinį laikotarpį, Š. Stepukonis vis dar sulaukia maždaug po 6 000 paieškų per mėnesį. Jei įmonės komunikacijos strategija buvo pasitraukti iš komunikacijos lauko – jiems pavyko, nors Š. Stepukonis vis dar išliko įdomus.
Štai su „Foxpay“ situacija įdomesnė.
Čia interneto paieškos duomenimis buvo ne, kaip pasirodo, niekam neįdomaus „Foxpay“ krizė, o verslininko Vilhelmo Germano ir įmonės direktorės Ievos Trinkūnaitės krizė. Nors žiniasklaidoje jie buvo minimi kartu su „Foxpay“, jais domėtasi dešimtis kartų daugiau nei jų įmone. Pažymėtina, kad V. Germanas krizės piko metu sulaukė net daugiau dėmesio nei Š. Stepukonis, tiesa, skirtingai nei pastarojo, V. Germano ir I. Trinkūnaitės paminėjimai po piko labai stipriai nukrito.
3. Kokias išvadas galime padaryti iš šios istorijos?
Pirma, esu beveik tikras, kad tokį išsamų krizių rodiklių matavimą Lietuvoje mes bandome padaryti pirmąsyk, todėl čia bus daug spėjimų. Po kokios šimtos krizės, pasilyginę su konkurentais, galėsime daug ką pasakyti kur kas rimčiau.
Antra, čia turime tikrai įdomius dalykus rodantį seismografą, kuris gali būti naudingas norintiems suvokti krizių pasekmes smalsiausiai visuomenės daliai.
Pagal šį rodiklį, „Foxpay“ krizė pačioje pradžioje buvo daug įdomesnė nei „Baltcap“, nors ir sulaukė mažiau žiniasklaidos dėmesio. Galime kelti kelias įdomias hipotezes:
Gal maksimalių žiniasklaidos istrorijoms smalsių žmonių kiekis yra pastovus ir pirmieji paminėjimai siunčia žmones ieškoti papildomos informacijos, o jų skaičių didėjimas įtakos nebeturi?
Gal „Foxpay“ krizės metu dalyviai buvo mažiau aprašyti ir todėl žmonės, palyginti, daugiau jais domėjosi?
Gal paieškų kiekio sutapimas yra visai atsitiktinis ir koeficientas rodo realų „savo tyrimą“ nusprendusių pasidaryti žmonių susidomėjimą antraštėmis?
Manau, kad prie šių rodiklių dar būtinai sugrįšime.
Trečia, dabar jau visiškai akivaizdu, kad, palyginti, greitas Monikos Navickienės atsistatydinimas padėjo tašką šioje krizėje, o nesibaigiančios stadiono statybų peripetijos žmones verčia domėtis pagrindiniu „Baltcap“ vagystės herojumi ir toliau.
Ketvirta, visai gera būti Simonu Gustainiu ir Sauliumi Galatilčiu. Nors įmonių vadovai buvo minimi daug, niekas jais pernelyg nesidomėjo – ir tai gali reikšti, kad neįsiminė. Kada nors kitąsyk supažindinsime su įvairiais paieškos / atminties tyrimais, bet tai beveik ir taip akivaizdu.
Penkta, rūpinantis krizių prevencija (arba šiaip prieš kokį svarbesnį įvykį) reikia pasirūpinti ir savo online reputacija – „savo tyrimą“ atliekantys žmonės taip pat padaro ir savo išvadas. Paprastai – iš kelių atrandamų nuorodų. Vykstant krizei savo „webutacija“ rūpintis būna per vėlu, bet sekti ir susitvarkyti savo organizacijos informaciją internete – būtina.
