Naratyvų žvalgyba
Viešam publikavimui

Dronų grėsmės Lietuvoje. Antra dalis

2026 m. gegužės 21 d. · Parengta 2026 m. gegužės 22 d. · 5 socialinės + 2 tradicinės žiniasklaidos gijos

Gegužės 21-oji neapsiėjo be naujų sukrėtimų. Gegužės 20 d. Vilniaus apskrities oro pavojus, NATO oro policijos pakilimas ir kariuomenės paieškos Varėnos rajone persikėlė į kitą plotmę – diplomatinę ir naratyvinę. Anksti rytą Baltarusija oficialiai įteikė protesto notą Lietuvos reikalų patikėtiniui Erikui Vilkanecui dėl tariamai iš Lietuvos pusės atskridusio Ukrainos „Chaika“ kovinio drono, rasto gegužės 17 d. Vitebsko sr. Dokšicų rajone. Lietuvos URM atsakas buvo viešas ir aštrus – „apgailėtinas bandymas mėtyti pėdas“, atmetant pretenzijas kaip nepagrįstas objektyviais faktais. Tą pačią dieną Lietuvoje paskelbtas antras oro pavojus iš eilės: krašto apsaugos ministro R. Kauno teigimu, šįkart radarai užfiksavo dvi į dronus panašias žymes, abu objektai dingo netoli Utenos – raudonas pavojus apskrityje per valandą peraugo į geltoną, paskui į baltą. Lygiagrečiai į Latvijos oro erdvę antrą dieną iš eilės įskrido bepilotis – vėl pakelti NATO naikintuvai.

Socialinėje žiniasklaidoje šitos diplomatinės dramos atspindys įgavo penkias atskiras gijas. Dvi didžiausios (92 ir 58 įrašai) sukosi apie patį incidentą ir tarpvalstybinį konfliktą: žmonės kvestionavo, iš kur tas dronas atsirado, kodėl Baltarusija informavo greičiau už savo kariuomenę, kas iš tikrųjų kaltas. Trečioji (36 įrašai) sutelkė oficialias Krašto apsaugos ministerijos žinutes apie rekordines investicijas į oro gynybą. Ketvirtoji (24 įrašai) – atskira gija, kurioje persiformulavo „kaltinkime Ukrainą“ rėmas, klasikinis informacinio karo manevras, perimantis kremlišką naratyvą per Facebook komentarus po pagrindinių LT žiniasklaidos puslapių. Penktoji – TikTok ekosistema, kurioje per parą atsirado keturi paraleliniai informaciniai sluoksniai. Iš visų 210 socialinių įrašų keturiose gijose – apie 89 % parašyti taisyklinga lietuvių kalba su diakritiniais ženklais, apie 10 % – lietuvių kalba be diakritinių ženklų (būdinga Facebook komentarų zonai), o tik 2 įrašai rusų kalba (oro gynybos gijoje plintantis prokremliškas YouTube fragmentas).

Tradicinė žiniasklaida išlaikė oficialių formuluočių dominavimą. Didžiausia diskusija (3 786 straipsniai) apjungė visą regioninį strateginį pasakojimą – nuo prezidento G. Nausėdos pamokos „privalome išmokti“ iki K. Budrio pareiškimo, kad Maskva ir Minskas atsakingi už mūsų oro erdvės pažeidimus. Antroji gija (38 straipsniai) – konkretus pasienio įvykių apžvalga: protesto notos apsikeitimas, URM atkirtis, 13 parų be neteisėtų migrantų. Visi 8 dominuojantys leidiniai – LRT, Delfi, 15min, lrytas, tv3, elta, bns, vz – atitinka pagrindinės žiniasklaidos lygį, dezinformacijos juose nefiksuota.

Stebėsenos aprėptis
1 352 Įtakingos socialinės žiniasklaidos paskyros, kurias sekame
~4 060 Postai ir straipsniai šioje temoje per parą
7 Esminės gijos, kurias išskyrėme šioje ataskaitoje
Šio raporto akcentai
235 Postai paryškintose socialinėse gijose
3 786 Straipsniai didžiausioje tradicinėje gijoje
5 Aktyvios platformos Facebook, YouTube, Telegram, TikTok, Reddit + web
-0,60 Vidutinis tonas socialinėse gijose Skalė nuo -1 iki +1

Socialinė žiniasklaida · dronų grėsmės

Socialinė žiniasklaida – penkios gijos: drono paieškos, viena dezinformacinio rėmo gija ir aidai TikTok

Per parą po gegužės 20 d. incidento socialinėje žiniasklaidoje susiformavo penkios atskiros gijos. Dvi didžiausios (92 ir 58 įrašai) sukasi apie pačio drono paieškas ir Lietuvos–Baltarusijos diplomatinį apsikeitimą notomis. Trečioji telkia oficialias žinutes apie rekordines oro gynybos investicijas. Ketvirtoji – problematiškiausia: joje persiformulavo „kaltinkime Ukrainą“ rėmas, kurio kilmė ir struktūra atitinka kremliškos informacinės operacijos braižą. Penktoji – TikTok soc. tinklas, kuriame tas pats incidentas per kelias valandas išsiliejo į keturis paralelinius naratyvus: institucinis informavimas, satyra, pilietinė kritika ir dezinformacijos sluoksnis.

HIGH
1 gija·Socialinė žiniasklaida
Visuomenė ieško atsakymo, kieno dronas – ginčas tarp Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos versijų
Didžiausia diskusija 92 įrašai Facebook + Telegram Tonas -0,60 tono balo
Kas įvyko
Didžiausia socialinės žiniasklaidos gija telkia 92 įrašus apie patį drono dingsmą ir paieškas. Dominuoja Facebook komentarų zona po pagrindinių LT žiniasklaidos puslapių (DELFI.lt, LNK TV, LRT) – 48 iš 50 matomų įrašų. Du Telegram įrašai apima oficialius kariuomenės pranešimus apie tęsiamą paiešką. Faktinis branduolys atitinka pagrindinės žiniasklaidos chronologiją: dronas LT oro erdvę pasiekė apie 9:40, paskutinį kartą fiksuotas ties Merkine apie 11:09, paieška tęsiama Varėnos rajone. Tačiau komentarų autoriai šį patvirtintų faktų pamatą apaugino konspiracinių interpretacijų sluoksniu – stipriai neigiamu (iki -0,93 tono balo).
Kodėl tai svarbu
Komentarų zona šioje gijoje veikia kaip oficialios informacijos vakuumo užpildas. Kol institucijos viešai negali atsakyti į klausimą „kas tas dronas ir iš kur jis paleistas“, komentatoriai patys siūlo atsakymus – dažnai abejotinos kokybės. Vienas iš ryškesnių pavyzdžių – komentaras po LRT įrašu: „Baltarusija pranešė, o mūsų karininkai nesugebėjo sunaikinti drono, kuris apie pusantros valandos skraidė... išgąsdinti vaikai ir kai kurie suaugusieji, čia mes taip pasiruošę karui, beje, kurio nori mūsų valdžia.“ Kitur pasirodo metaforinė konstrukcija: „Lietuva tapo Bermudų trikampiu. Atskrenda dronai, visus suvaro į priedangas ir dronai dingsta nežinion. Valdžia kažkodėl jų nemačius...“ Tai ne dezinformacija pati savaime, bet derlinga dirva jai augti. Kuo ilgiau truks faktinis neapibrėžtumas dėl drono kilmės, tuo daugiau erdvės atsiras alternatyvioms interpretacijoms.
HIGH
2 gija·Socialinė žiniasklaida·Dezinformacinis rėmas
Baltarusijos protesto nota Lietuvai – iš diplomatinio veiksmo į „BY saugo LT oro erdvę" dezinformacinį rėmą
Dezinformacinis rėmas 58 įrašai Facebook + Reddit + YouTube LT URM atkirtis
Kas įvyko
Šios gijos pradžios taškas – gegužės 21 d. ryte Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos žingsnis: į ministeriją iškviestas Lietuvos reikalų patikėtinis Erikas Vilkanecas, kuriam įteikta protesto nota. Joje teigiama, kad gegužės 17 d. Vitebsko sr. Dokšicų rajone netoli Stanislavcų kaimo rastas Ukrainos „Chaika" kovinis dronas, taikytas į Rusijos teritoriją, esą atskrido „iš Lietuvos pusės", o Lietuva tariamai „nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią" jam patekti į Baltarusijos teritoriją. Tą pačią dieną Lietuvos URM viešai atmetė pretenzijas: pareiškime nurodyta, kad teiginiai yra „nepagrįsti objektyviais faktais" ir kvalifikuojami kaip „apgailėtinas bandymas mėtyti pėdas", o pati protesto nota – kaip „Rusijos propagandos kampanijos prieš Baltijos šalis dalis". URM pažymėjo, kad Lietuva niekada nesuteikė Ukrainai leidimo naudoti savo oro erdvės karinėms operacijoms. Užsienio reikalų ministras K. Budrys atskirai akcentavo: „Maskva ir Minskas atsakingi už mūsų oro erdvės pažeidimus."
Kodėl tai dezinformacija – įrodymų grandinė
Pati BY protesto nota klasifikuojama kaip prokremliškos informacinės operacijos elementas – tai patvirtina ne tik LT URM, bet ir nepriklausomi šaltiniai. Pirma įrodymų gija – pati nota neturi objektyvių faktų: BY nepateikė nei radarų duomenų, nei galimos drono trajektorijos, nei nepriklausomo tyrimo medžiagos; remiamasi tik vienpusiu pareiškimu. Antra – LT pozicija remiasi patikrinamais faktais: NATO Baltijos oro policija fiksavo, kad dronas geg. 20 d. pateko į LT oro erdvę iš Baltarusijos pusės, ne atvirkščiai. Trečia – BY versija nepaaiškina, kodėl Baltarusijos kariuomenė nereagavo į „1,5 val. virš jos oro erdvės skraidžiusį karinį droną". Socialinėje medijoje šis dezinformacinis rėmas perimamas trimis būdingomis formomis: „Visos sitos operacijos tikslas parodyti, kad Baltarusija gera valstybė, kuri trečiadienį, gegužės 20 įspėjo Lietuvą, kad blogasis..." (BY reabilitavimas); „Dronai yra paleidžiami iš Baltarusijos. Kodel Lietuvos valdžia tai nepasako?" (LT institucijų delegitimacija). Reddit komentaras pats atskleidžia struktūrinį braižą: „drona leidzia is baltarusijos, kai ji uzfiksuoja, tada apsuka atgal ir raso notas, kad lietuviai ant tarakono siuncia dronus. Speju kartosis sitaip kiekviena diena dabar." Tai ne pavienis incidentas, o atpažįstamas „kaltinimo apvertimo" braižas – tas pats, kurį Estija viešai pasmerkė dieną prieš (Tsahkna pareiškimas po geg. 19 d. drono numušimo).
Kodėl tai svarbu
Dvi auditorijos persidengia, bet ne visiškai. Pirmoji – tie, kurie skaito LT URM pareiškimą tradicinėje žiniasklaidoje ir mato dezinformaciją kaip dezinformaciją. Antroji – tie, kuriems Baltarusijos versija atrodo „logiškesnė", nes ji atsako į konkretų jų pasitikėjimo deficito klausimą („kodėl mūsų valdžia nieko nedaro"). Antrosios auditorijos segmente protesto nota ne atmetama, o priimama – ne kaip BY tiesa, bet kaip įrankis kvestionuoti LT institucijas. Kuo ilgiau truks oficiali kalbos tyla apie konkrečius drono kilmės duomenis, tuo daugiau erdvės šiam rėmui auga. Stebėjimo signalas – jei šis naratyvas per artimiausias 5–7 dienas migruos iš FB komentarų zonos į savarankiškas paskyras ar vidutinio segmento svetaines, tai jau bus eskalacijos požymis.
MEDIUM
3 gija·Socialinė žiniasklaida
Lietuva stiprina oro gynybą ir koordinuoja veiksmus su NATO sąjungininkais Baltarusijos protestų kontekste
36 įrašai Facebook + Telegram + YouTube Mišrus tonas
Kas įvyko
Trečioji gija telkia oficialų KAM ir NATO informavimo srautą. Centrinė žinutė – Lietuva 2026 metais į oro gynybą investuoja rekordiškai daug: 4,79 mlrd. EUR gynybos biudžetas (5,38 % BVP) yra didžiausias visoje šalies nepriklausomybės istorijoje, beveik pusantro karto daugiau nei pernai. Apie ketvirtadalis viso įsigijimų biudžeto skiriama oro erdvės stebėjimui ir gynybai. Atskirai – 145 mln. EUR integruotai kovai prieš bepilotes oro priemones, NASAMS sistemoms ~100 mln. EUR, MSHORAD ~60 mln. EUR. Tą pačią dieną NATO oro policijos misija pakelta į parengtį po antro Latvijos oro erdvės pažeidimo, pakelti Rumunijos F-16 ir Prancūzijos Rafale iš Šiaulių bazės. Lietuvos prioritetai NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Švedijoje – sustiprinta oro gynyba ir antidroninės pajėgos.
Kodėl tai svarbu
Tai vienintelė gija, kurioje tonas svyruoja į teigiamą pusę (iki +0,38) – oficialios žinutės apie investicijas surenka palaikomąjį atsaką. Tačiau gretimos žinutės jau atspindi visuomenės nepasitenkinimą, pvz., „Kodėl iki šiol negalime naikinti dronų? Aukštaitijos gyventojai antrą dieną iš eilės priversti slėptis nuo dronų.“ Tai svarbiausia įžvalga – institucinė žinutė apie investicijas susiduria su realybe, kurioje technika dar neveikia. Atotrūkis tarp „investavome rekordą“ ir „dronai ir toliau dingsta iš radarų“ yra natūrali komunikacinė krizė, kurią būtina valdyti aiškiai – kitaip ši gija pavirs ketvirtosios gijos „dirva“.
HIGH
4 gija·Socialinė žiniasklaida·Dezinformacinis rėmas
„Kaltinkime Ukrainą" rėmas – kremliškos informacinės operacijos braižas Facebook komentarų zonoje
Dezinformacinis rėmas 24 įrašai 100 % Facebook Tonas iki -0,92 tono balo
Kas įvyko
Ši gija sukoncentruota išskirtinai Facebook komentarų zonoje po DELFI.lt, LRT ir LNK TV puslapių įrašais – viso 24 soc. tinklų įrašuose, kuriuose komentuojama šia tema. Centrinė retorinė struktūra paprasta: faktinis kontekstas (Ukrainos dronai retkarčiais nukrypsta nuo trajektorijos – patvirtinta Estijos atvejyje gegužės 19 d., kai Rumunijos F-16 numušė į Estiją įskridusį Ukrainos droną; Ukrainos gynybos ministras viešai atsiprašė) perkeliamas į „taigi Ukraina visa kalta“ rėmą, iš jo – į „mūsų valdžia 30 metų provokuoja Rusiją“ išvadą.
Kodėl tai svarbu – dezinformacijos braižas
Tai ne dezinformacija siaurąja prasme – ji nepateikia melagingos „faktinės“ informacijos. Tai dezinformacinis rėmas: tikrų faktų atrankinis pateikimas, suformuojantis prokremlišką išvadą per „atsakomybės permetimo“ struktūrą. Klasikinis kremliškos informacinės operacijos braižas – atsakomybė nuo agresoriaus (Rusija) perkeliama Ukrainai ir trečiajai šaliai (Lietuvos valdžiai). Tipiniai komentarų pavyzdžiai: „Kad Ukrainos dronai o ne Rusijos. 30 metų valdžia provokuoja Rusiją, o dronus jau trečią karta paleido 'draugiška' Ukraina, gal net ir tuos kuriems patys pinigus rinkom.“ Šalia – „Krenta Ukrainos dronai, bet provokuoja rusai. Sunku pripažinti, kad draugai tratina per visus galus“, ir „Tai kad ukrai puola o ne rusai, jų dronas nukrito.“ Visi 24 įrašai - LT pagrindinės žiniasklaidos paskyrose. Tai reiškia, kad turinys pasiekia ne marginalinę, o platą visuomenę, vidutinį skaitytoją. Tai struktūrinė rizika: kuo aktyvesnė LT žiniasklaida apie dronų istoriją, tuo daugiau platformų šis rėmas gauna nemokamai.
MEDIUM
5 gija·Socialinė žiniasklaida·TikTok
Dronų incidentas Lietuvos oro erdvėje – TikTok platformoje
25 įrašai 4 paraleliniai sluoksniai Mišri auditorija
Kas įvyko
TikTok platformoje gegužės 21 d. dronų istorija per kelias valandas išsiliejo į keturis paralelinius informacinius sluoksnius, kurie kartu kuria visai kitokį visuomenės informacinio lauko atspindį nei Facebook komentarų zona.
1. Institucinis informavimas
@delfilietuva, @lrt.lt – pateikia kariuomenės ir vyriausybės pareiškimus, ekspertų komentarus. Itin svari žinutė – kariuomenės vado generolo Raimundo Vaikšnoro interviu LRT radijuje apie „karštosios linijos“ techninį ryšį su Baltarusija. Generolas paaiškina, kad „techninis ryšys padeda išvengti nesusipratimų incidentų metu... tai techninio lygmens, darbinis ryšys, skirtas incidentų prevencijai, o ne draugiškas bendravimas.“ Pirmą kartą viešai paaiškinta architektūra – svarbi kontekstinė informacija, prieinama būtent per TikTok formatą.
2. Satyra ir humoras
@postfactum42 paskelbė satyrinį „oro pavojaus įspėjimą Utenos apskrityje“ su ateities data, sumaišytą su humoristiniu tekstu apie šunis – tai humoras, bet veikiantis pavojingoje ribose tarp satyros ir klaidinančios informacijos. @usersnowwhite3 fiksuoja kavinę su muzikos žodžiais „Big Boom“ ir ekrano tekstu „kai dronai skraido, sako išlikti ramiems ir atsipalaiduoti“ – tamsus humoras apie bandymą gyventi normaliai. @xenexas – vyras dykumoje, laikantis droną, beveik isteriškai keikiasi dėl pamirštos 20 € grąžos kasoje, droną panaudojant kaip vizualinį pretekstą. @arturasorlauskas pateikia kariuomenės pranešimo montažą su satyriniais vaizdais (žongliruojantis vyras, panaudoti politikų kadrai). Atskirai – Varėnos rajono vicemeras Alvydas Verbickas su humoru kalba apie paieškas: „Netrukus prasidės Vovėruškos.“ Šis humoro sluoksnis – sveikas visuomenės reakcijos signalas, veikiantis kaip stabilizuojanti, ne mobilizuojanti jėga.
3. Pilietinė kritika
@lrt.lt „Panoramos“ reportažas atvirai svarsto priedangų trūkumo ir bendro pasiruošimo problemą, paminėdamas Seime vykusią diskusiją dėl draudimo nuo karinių dronų padarytos žalos. @delfilietuva ekspertai aptaria, kad Baltijos šalys neturi pakankamai galimybių aptikti ir neutralizuoti kovos dronus, galinčius gabenti 20–50 kg sprogmenų. Atskirai – LRT.lt straipsnis su Juro Taminsko komentaru apie Vilniaus oro uosto ir Transporto agentūros tariamai prastą reakciją. Tai realus, teisėtas pilietinis nepasitenkinimas, atspindintis 3 gijos „kodėl iki šiol negalime naikinti dronų“ klausimą.
4. Dezinformacijos sluoksnis
Penkios paskyros koncentruotai platina prokremlišką turinį, dažnai rusų kalba arba kompiliuoja Rusijos žiniasklaidos ekrano nuotraukas. @policyoftruth111 publikuoja S. Lavrovo interviu fragmentą su retoriniu klausimu, „ar LT užsienio reikalų ministerijos vadovas ne per daug leidžia sau kalbėdamas apie Kaliningradą“, susietą su Kęstučio Budrio atvaizdu; tame pat kanale – Vokietijos kario alpimo iš rikiuotės vaizdas, prie kurio prisegtas tekstas, sugretinantis šį incidentą su NATO „pasiruošimu atgrasyti Rusiją“, tikslas – pajuokti vakarietišką gynybos infrastruktūrą per žmogiškąją silpnybę. @gediminas.gemskis7 publikuoja keturis paveikslėlius iš RBK ir MK.ru: „Kremlius paskelbė apie atsakomųjų veiksmų ruošimą dėl dronų skrydžių iš Baltijos šalių“ (citatos iš D. Peskovo ir S. Šoigu) ir „Generolas paaiškino, kodėl Kyjivas nori panaudoti Latviją atakoms prieš Rusijos Federaciją“ (deputato A. Kartapolovo teiginys, kad „Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali pradėti leisti dronus iš Latvijos ES nurodymu“). Tai struktūriškai identiškas „kaltinkime Ukrainą / NATO – Rusija tik gintis“ rėmas kaip 4 gijoje, tik pateikiamas per oficialios atrodančios Rusijos žiniasklaidos formą. @arturasartisart kanale matome cinizmo naratyvą: „Lietuva niekam neįdomi, perspėjimai skirti tik publikos reakcijai patikrinti“ – tikslas ne įrodyti, o demobilizuoti, sukurti apatiją oficialiems įspėjimams. Galiausiai – @lt.news24 ir @ltdiena platina rusakalbį turinį, naudojantį cigarečių kontrabandos ir „KGB dalyvavimo“ siužetą instituciniam pasitikėjimui silpninti. Bendras šio sluoksnio struktūrinis braižas – ne dezinformacijos „melas“, o dezinformacijos „rėmas“. Tai sutapatina TikTok dinamiką su 4 gija – tas pats kremliškas rėmas ateina į skirtingas platformas skirtingais formatais.
HIGH
1 gija·Tradicinė žiniasklaida
Didelis skėtinis pasakojimas – regioninis strateginis kontūras
Didžiausia diskusija – 3 786 straipsniai delfi.lt + 15min.lt pirmaujantys Strateginis kontūras
Kas įvyko
Didžiausia tradicinės žiniasklaidos gija (3 786 straipsniai) – didelis skėtinis pasakojimas, apjungiantis visą platų regioninį-strateginį kontūrą. Centrinė ašis: dronų istorija pateikiama kaip Rusijos karo prieš Ukrainą padarinys, ne kaip atsitiktinis incidentas. Aukščiausią įsitraukimą surinko prezidento G. Nausėdos pareiškimas, kad reakcija į oro pavojų – „gera pamoka, kurią privalome išmokti“. Tame pačiame kontūre – Estijos atvejis (gegužės 19 d., Rumunijos F-16 numušė į Estiją įskridusį Ukrainos droną – pirmasis toks atvejis Baltijos regione), ES vadovų reakcija („Rusijos grėsmės nepriimtinos, solidarumas su Baltijos šalimis“), JAV bandymas naujos raketos „skrendančios iki Maskvos“ ir K. Budrio pozicija, kad Maskva ir Minskas atsakingi už LT oro erdvės pažeidimus. Tonas svyruoja, dominuoja -0,4 iki -0,6 tono balo ribose.
Kodėl tai svarbu
Tradicinė žiniasklaida atlieka klasikinį „gynybinio rėmo“ vaidmenį – Lietuvos incidentą deda į tarptautinio aljanso atsako kontekstą, kuris vienareikšmiškai įvardija agresorių (Rusija) ir kolaborantą (Baltarusija). Tai svarbu, nes šis rėmas tiesiogiai priešingas socialinės žiniasklaidos 4 gijos „kaltinkime Ukrainą“ rėmui. Skirtumas: tradicinė žiniasklaida pasiekia auditoriją, kuri ieško paaiškinimo per oficialius pareiškimus; Facebook komentarų zona pasiekia auditoriją, kuri ieško patvirtinimo savo nepasitikėjimui. Šios dvi auditorijos persidengia, bet ne visiškai – ir būtent persidengimo zona yra tolesnio stebėjimo objektas.
HIGH
2 gija·Tradicinė žiniasklaida·Diplomatinis incidentas
Baltarusijos protesto nota ir Lietuvos URM atkirtis – „apgailėtinas bandymas mėtyti pėdas“
38 straipsniai 8 pagrindiniai leidiniai Tonas -0,60 tono balo Atskaitos taškas socialinei 2 gijai
Kas įvyko
Tradicinės žiniasklaidos 2 gija pateikia tikslų diplomatinio epizodo aprašymą – tą patį, kurio interpretacinis atspindys socialinėje medijoje virsta 2 dezinformacine gija. Trys teminės ašys: (1) Protesto nota. Baltarusijos URM iškvietė Lietuvos reikalų patikėtinį Eriką Vilkanecą ir įteikė protesto notą dėl tariamai gegužės 17 d. iš LT pusės į Vitebsko sr. Dokšicų rajoną atskridusio Ukrainos „Chaika“ kovinio drono. BY reikalavo, kad Lietuva „atliktų tyrimą“ ir „pateiktų išsamią informaciją“. (2) LT URM atkirtis. Tą pačią dieną LT URM paskelbė atsakymą: pretenzijos atmestos kaip „apgailėtinas bandymas mėtyti pėdas“, nepagrįstos objektyviais faktais ir traktuotos kaip „Rusijos propagandos kampanijos prieš Baltijos šalis dalis“. Atskirai – K. Budrio pareiškimas: „Maskva ir Minskas atsakingi už mūsų oro erdvės pažeidimus.“ (3) Migracijos srautai. Lygiagrečiai – neteisėtų migrantų Baltarusijos pasienyje nefiksuota 13 parų, kai Latvijoje per tą patį laikotarpį apgręžti 105 (lrytas.lt, 15min.lt) – kontekstinis duomuo, rodantis, kad BY pasienio sektoriuje vyksta nukreipimas, o ne įtampos mažinimas. Atskirai – vz.lt straipsnis „Raudonas pavojaus signalas bėgti į priedangą, bet restorano sąskaita neapmokėta: kaip elgtis“ – pirmasis tokio formato civilinio elgesio gairių atvejis LT žiniasklaidoje.
Kodėl tai svarbu
Visi 8 dominuojantys leidiniai – Delfi, LRT, 15min, lrytas, TV3, ELTA, BNS, VZ – atitinka pagrindinės žiniasklaidos lygį, dezinformacijos juose nefiksuota. Tai svarbu, nes ši gija veikia kaip „faktinis stuburas“, į kurį atsiremia ir socialinės žiniasklaidos 2 dezinformacinė gija. Tradicinė žiniasklaida tiksliai pateikia abi puses: ką tvirtina BY ir ką į tai atsako LT URM. Tačiau socialinėje žiniasklaidoje šis dvipusis pateikimas yra atrankiniai išardomas – BY versija perimama be konteksto, LT atkirtis nutylima arba neutralizuojama. Stuburo tvirtumas (kiek tiksliai LT URM formuluotės pasiekia auditoriją be perinterpretavimo) tiesiogiai apsprendžia, kiek greitai galima atremti 2 dezinformacinę giją. Pastebėtina, kad pagrindiniai leidiniai šio incidento tone nedvejojo – LRT pavadinimas pavartojo URM formuluotę „apgailėtinas bandymas mėtyti pėdas“, Delfi pateikė BY versiją kaip „neva įskridusio drono“ epizodą – tai jau interpretaciniai signalai, ne neutrali chronologija.
Naratyvo kelionė
Kaip BY protesto nota iš tradicinės žiniasklaidos pasiekė socialinę – per kelias valandas

Šios dienos pagrindinis naratyvinis epizodas turi aiškią chronologinę grandinę, kurią verta atsekti. Anksti ryte Baltarusijos URM oficialiai paskelbė protesto notą per EADaily kanalus – tai šaltinis, kuriame žinia atsirado pirmiausia. Per kelias valandas didžiausi LT leidiniai – Delfi, LRT, TV3, lrytas, BNS, ELTA – pateikė neutralų faktinį pranešimą apie notos turinį ir LT URM atsakymą. LRT antraštės formuluotė „apgailėtinas bandymas mėtyti pėdas“ tapo de facto standartine fraze; Delfi įvardijo BY teiginį kaip „neva įskridusį droną“ – jau interpretacinis signalas.

Tą pačią popietę ši istorija pasiekė socialinę žiniasklaidą per LT leidinių oficialius Facebook ir YouTube kanalus – LRT, DELFI.lt, LNK TV. Visi paskelbė tą pačią pagrindinę istoriją, tačiau būtent komentarų zonose įvyko esminis pokytis: žinia, kurią tradicinė žiniasklaida pateikė kaip „BY teigia X, LT URM atmeta kaip Y“, socialinėje buvo atrankinai išardyta. BY versija buvo paimta atskirai be LT URM atsakymo konteksto. Per maždaug 6–8 valandas po pirmųjų LT publikacijų komentarų zona prisipildė trijų pakopų rėmu: (a) BY = „gera valstybė“; (b) LT institucijos = „slepia tiesą“; (c) Ukraina = „provokuotojas“. Visos trys pakopos jau buvo užfiksuotos socialinės žiniasklaidos 2 ir 4 gijose dar prieš dienos pabaigą.

Vakaro link antrasis sluoksnis – TikTok – perėmė BY versiją per dvi atskiras paskyras (@gediminas.gemskis7 RBK ekrano nuotraukomis, @policyoftruth111 Lavrovo fragmento montažu), kurios šią logiką pristatė ne kaip nuomonę, o kaip „RU oficialų teiginį“ – tai persmelkimo į vaizdo formatą signalas. Toks kelias – oficiali BY institucinė nuoroda → LT pagrindinė žiniasklaida → LT žiniasklaidos socialinių kanalų komentarų zona → savarankiškos prokremliškos TikTok paskyros – yra tipinė kremliškos informacinės operacijos „injekcijos“ trajektorija.

Stebimas naratyvas: BY ≻ NATO
„Baltarusija geresnis draugas už NATO“ – išliko ir pakeitė formą

Gegužės 20 d. raporte įsipareigojome stebėti besiformuojantį „Baltarusija – geresnis draugas už NATO“ rėmą. Atsakymas po paros: jis ne tik išliko, bet ir evoliucionavo iš pasyvios („BY informuoja, LT slepia“) į aktyvią („BY veikia kaip radaras, BY saugo LT oro erdvę“) versiją. Kiekybiškai – vakar 18 įrašų, šiandien tezės persiformulavo per dvi gijas vienu metu: socialinę 2 giją (58 įrašai – diplomatinė ašis) ir socialinę 4 giją (24 įrašai – „Ukraina kalta“ ašis).

Šiandien matome naujų formuluočių, kurių vakar nebuvo. Aktyvios BY rolės žinutė: „Tai baltarusija ispeja kaip radaras veikia o lietuva tik prarija tuos ispejimus ir dronus nes nieko neturi kaip nustatit kur jie skrenda“ (paskelbta „Naujos politinės jėgos“ Facebook puslapyje). Sarkastinė BY–LT „bendradarbiavimo“ formuluotė: „Baltarusija, su kuria mes bendraujame ‚techniniu lygiu‘“ – ironiškas pakišimas po kariuomenės vado R. Vaikšnoro pareiškimu apie „karštosios linijos“ techninį ryšį. „Gera valstybė“ formuluotė: „Visos sitos operacijos tikslas parodyti, kad Baltarusija gera valstybe, kuri trečiadienį, gegužės 20 įspėjo Lietuvą“. Tiesioginis LT institucijų skepsis: „baltarusiai paskambino ir pranešė – DRONAS. O ar Lietuva matė radaruose kažką, tai aš abejoju, nes iki šiol jie nematydavo“.

Pasikeitė ir simbolinė ašis: vakar buvo „BY = geresnis informuotojas“, šiandien – „BY = geresnis radaras ir geresnis saugotojas“. Ši pakopa svarbi, nes pranoksta pavienę kritiką ir jau formuluoja institucinę alternatyvą: jei BY veikia geriau, ką tai sako apie LT vietą NATO architektūroje? Toks klausimas iki šiol nebuvo užduotas tiesiogiai, tačiau pavienės formuluotės jau jį implikuoja – pvz., komentaras apie „Lietuvos armiją ir jos sąjungininkus – tik pavadinimas, daugiau niekas“. Tai tas konkretus rėmas, kurį verta sekti per artimiausias 3–5 dienas: jei pasirodys tezės su tiesiogine NATO efektyvumo paneigimu („NATO nemato, BY mato“), naratyvas bus persikėlęs iš ironijos zonos į strateginę poziciją.

Baltarusijos pėdsakas
Baltarusijos vaidmens reabilitavimas tampa atskiru naratyvu

Baltarusijos vardas gegužės 21 d. minimas trijose iš keturių didžiųjų socialinės žiniasklaidos gijų (1, 2, 4) – gegužės 20 d. šis vardas buvo paminėtas tik viename centriniame naratyve. Tai struktūrinis pokytis. Per protesto notos epizodą Baltarusija išėjo iš „grėsmės šaltinio“ kategorijos ir pateko į „diplomatinio veikėjo“ rolę – nors faktiškai pati protesto nota traktuojama kaip kremliškos informacinės operacijos elementas (URM formuluotė: „nepagrįstas objektyviais faktais“).

4 gijos „Ukrainos dronai – mūsų valdžia provokuoja Rusiją“ rėmas funkciškai susilieja su pavienių komentarų teiginiu „Baltarusija saugo Lietuvos oro erdvę nuo ukrainietiškų ir rusiškų dronų“. Tai pirmoji aiški dvigubų naratyvų sinchronija per dvi dienas. Pritaikyta tradicinė prokremliška „kaltės perkėlimo“ logika.

Politinės kovos
Pradeda formuotis vidaus politinis vektorius

Gegužės 21 d. pirmą kartą per dronų istoriją socialinėje žiniasklaidoje pasirodė tikslinė kritika konkretiems pareigūnams – ne abstrakčiai „valdžiai“. 3 gijoje minimas reikalavimas G. Nausėdai „atsistatydinti už savo kenkimą ir nieko neveikimą“; LRT.lt straipsnis su Juro Taminsko komentaru apie Vilniaus oro uosto ir Transporto agentūros reakciją per TikTok pasiekė atskirą auditoriją. Tai signalas, kad netrukus pradės formuotis personalizuoti naratyvai – su konkrečiomis pavardėmis ir konkrečiais kaltinimais.

Atskirai – Krašto apsaugos ministerijos žinutė apie rekordines investicijas (4,79 mlrd. EUR, 5,38 % BVP) susiduria su pilietine kritika „kodėl iki šiol negalime naikinti dronų“. Šis atotrūkis – tarp finansavimo ir veikiančios technikos – yra natūrali politinė kova, kurią opozicija beveik tikrai pradės eksploatuoti artimiausiomis dienomis.