Dronų grėsmės Lietuvoje
2026 m. gegužės 20 d.
· Parengta 2026 m. gegužės 20 d.
· 5 socialinės + 2 tradicinės žiniasklaidos gijos
Gegužės 20 d. Lietuvoje per kelias valandas susiformavo saugumo informacinis sukrėtimas. Ankstų rytą Baltarusija perspėjo apie netoli sienos fiksuojamą radaro atžymą, turinčią bepiločiams būdingus parametrus. Atsakas - greitas: aktyvuota NATO oro policijos misija, paskelbtas oro pavojus, Vilniaus apskrities gyventojai nukreipti į slėptuves, sutriko oro eismas sostinės oro uoste. Per dieną ši istorija užvaldė visą žiniasklaidos lauką - tiek socialinį, tiek tradicinį.
Socialinėje erdvėje dominavo vienas dokumentas - oficialus Viešojo saugumo tarnybos pranešimas. Vien viena jo Facebook kopija pasiekė 157 456 peržiūras ir buvo nukopijuota dešimtyse vietinių policijos bei savivaldybių paskyrų. Tačiau lygiagrečiai Telegram kanaluose ir uždaresnėse Facebook grupėse formavosi visai kitoks pasakojimas: esą Baltarusija įspėja Lietuvą anksčiau, nei savo žmones informuoja vyriausybė. Tonalumas šiose gijose krito iki -0,61. YouTube transliacijos apie nacionalinę oro gynybos parengtį, savo ruožtu, surinko didžiausią įsitraukimą per visą dronų temą.
Tradicinė žiniasklaida perėmė oficialias formuluotes. Užsienio reikalų ministras K. Budrys viešai įvardijo dronų incidentus Baltijos šalyse kaip Rusijos karo prieš Ukrainą padarinį; prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad Lietuva „tikrai nesileis Rusijos provokuojama", ir paragino kuo greičiau integruoti radarus į gynybos sistemą. Vilniaus oro erdvė buvo trumpam uždaryta, kariuomenė vykdė drono paieškas sausumos pajėgomis ir sraigtasparniu.
Stebėsenos aprėptis
1 352
Įtakingos socialinės žiniasklaidos paskyros, kurias sekame
~4 376
Postai apskritai šioje temoje
26
Esminiai naratyvai, kuriuos išskyrėme
Šio raporto akcentai
7
Naujausios temos
40
Postai didžiausioje istorijoje
5
Aktyvios platformos
Facebook, YouTube, Telegram, TikTok, X + web
~1,25 mln.
Bendras pasiekiamumas
Socialinė žiniasklaida · dronų grėsmės
Socialinė žiniasklaida - penkios gijos: dvi didžiausios, du padidinto pavojaus naratyvai ir TikTok atspindys
Iš socialinės žiniasklaidos srauto gegužės 20 d. atrinktos penkios gijos. Dvi didžiausios dengia oficialų pranešimą apie NATO oro policiją ir Lietuvos oro erdvės saugumo pokyčius. Dvi mažesnės, bet kritinį tonalumą rodančios - apie „Baltarusija įspėja, o pareigūnai slepiasi" ir paskelbtą oro gynybos parengtį. Penktoji - TikTok gija, kurioje tas pats institucinis pranešimas per kelias valandas išsiliejo į keturis paralelinius naratyvus: naujienos, satyra, pilietinė kritika ir dezinformacija.
Didžiausia gija
40 postų
~553 tūkst. pasiekimas
Kas įvyko
Gegužės 20 d. ryte oficialų Viešojo saugumo tarnybos pranešimą savo Facebook paskyrose perpostavo dešimtys vietinių policijos ir savivaldybių institucijų. Vien didžiausioji versija pasiekė 157 456 peržiūras, kita kopija - 41 528, trečia - 28 493. Per septynias ryto valandas pranešta visomis pagrindinėmis socialinėmis platformomis: Facebook (24 įrašai), Telegram (8), YouTube (4), TikTok (2), X (2). Vilniaus apskrityje gyventojai siunčiami į slėptuves. Bendras gijos pasiekiamumas - 553 449 potencialių kontaktų, vidutinis tonalumas -0,60.
Kodėl tai svarbu
Tai pirmas kartas, kai NATO oro policijos misija aktyvuota dėl įtariamo drono įsiveržimo per Baltarusijos sieną. Būtent todėl oficialus pranešimas savaime tapo „pasiekiamumo varikliu" - gyventojai dalijosi juo iš pareigos informuoti artimuosius, ne iš politinės pozicijos. Klausimas - ar kiti panašūs pranešimai sulauks tokio paties pasitikėjimo, ar greičiau susilauks komentarų bangos, kvestionuojančios oficialią versiją.
38 postai
Facebook + YouTube
Plati diskusijų erdvė
Kas įvyko
Antroji didžiausia gija sutelkia visuomenės atsakymą į oficialius vyriausybės ir kariuomenės pranešimus. Ji apima ne tik institucinį pranešimą, bet ir piliečių komentarus, vaizdo iškarpas, taip pat „Dienos klausimas" tipo specialias laidas. Didžiausią pasiekiamumą surinko vienoda žinutė uždaresnėse Facebook grupėse - vien Klaipėdos grupėje 4 582 peržiūros. Bendras gijos pasiekiamumas - apie 57 tūkst., suminis įsitraukimas 0,78 - didžiausias tarp dronų gijų.
Kodėl tai svarbu
Ši gija veikia kaip „atspindys" pirmajai - matome, kaip institucinę žinutę apdoroja gyventojai. Tačiau būtent tose pačiose uždarose grupėse iš identiško teksto gali augti visiškai skirtingos interpretacijos - štai kur tikrasis tolesnio stebėjimo objektas.
18 postų
Tonalumas -0,61
Telegram + uždaros grupės
Kas įvyko
Šis naratyvas mažesnės apimties, bet kelia didžiausią nerimą. Centrinė žinutė: Baltarusija informavo Lietuvos kariuomenę apie galimai įsiveržusius dronus anksčiau, nei Lietuvos vyriausybė pranešė saviems piliečiams. Formuojamas trijų sluoksnių pasakojimas: esą nepatikima Baltarusija pasirodė „naudingesnė" už Lietuvos institucijas; esą „realieji" Lietuvos draugai nėra tie, kuriais įvardija officialioji politika; incidentas esą „suderintos provokacijos" rezultatas. Aktyviausi kanalai: Telegram (10 iš 18 įrašų). Bendras pasiekiamumas - apie 12,9 tūkst., tonalumas -0,61.
Kodėl tai svarbu
Retorinė struktūra atpažįstama - pro-Kremlin segmente matoma ne pirmus metus: institucijų diskvalifikavimas per „mažytį faktą", iš kurio pasakojimas perkelia kaltę nuo Rusijos ant Lietuvos vyriausybės ir Ukrainos. Jei per 5-10 dienų ši formuluotė persikels į vidutinio segmento žiniasklaidą ar regioninius portalus - tai jau eskalacijos požymis.
12 postų
YouTube koncentracija
Didžiausias įsitraukimas (0,30)
Kas įvyko
Didžiausią potencialą augti turinti gija - Lietuva paskelbė nacionalinę oro gynybos parengtį. Visi 12 įrašų daugiausia YouTube transliacijų fragmentai (10 iš 12), tonalumas (-0,33) švelnesnis nei kitose gijose. „Dienos klausimas: Speciali laida" pasiekė 1 771 peržiūrą, Merkinės seniūno bei Gudžių gyventojos Vitalijos liudijimai - su aukštu įsitraukimu (3,57 %). Suminis įsitraukimas - 0,30, didžiausias tarp visų keturių dronų gijų.
Kodėl tai svarbu
YouTube koncentracija ir aukštas įsitraukimas rodo, kad visuomenė ieško paaiškinimų: analitinių laidų, ekspertų komentarų, gyventojų liudijimų. Tokio formato turinys neišvengiamai augs, ir didžiausių YouTube kanalų pasirinktos formuluotės formuos visuomenės atsakymą.
25 įrašai
Naujienos + satyra + dezinformacija
Mišri auditorija
Kas įvyko
TikTok platformoje dronų tema iš oficialaus naujienų srauto greitai persiliejo į keturis paralelinius naratyvus. Pirmasis - institucinis informavimas: LRT, Delfi, Lrytas pateikė kariuomenės ir politikų pasisakymus. Antrasis - satyrinis: katino-drono montažas, „dronų paieškos komandos" su vejapjovėmis parodija. Trečiasis - pilietinė kritika: kodėl statomi bunkeriai, o ne perkama dronų numušimo technika. Ketvirtasis - dezinformacinis sluoksnis: @postfactum42 su rusiška muzika sėja nepasitikėjimą valdžia, @policyoftruth111 melagingai teigia, jog NATO F-16 numušė Ukrainos droną.
Kodėl tai svarbu
TikTok gija rodo, kaip tas pats institucinis pranešimas per kelias valandas tampa keturių skirtingų auditorijų žaliava. Pilietinis nepasitenkinimas (užrakintos priedangos, evakuacijos sumaištis) - realus ir teisėtas. Tačiau būtent jis tampa dezinformacijos „nešančiąja banga". Jei @postfactum42 tipo turinys per 48 val. ims migruoti į Facebook grupių giją - tai perėjimo į platesnį auditoriją signalas.
Tradicinė žiniasklaida · dronų grėsmės
Tradicinė žiniasklaida - dvi didžiausios gijos pagal apimtį ir pasiekiamumą
Iš tradicinės žiniasklaidos srauto gegužės 20 d. atrinktos dvi pagrindinės dronų gijos. Pirmoji apima platų regioninį-strateginį pasakojimą - Baltijos kontekstas, prezidento ir užsienio reikalų ministro pasisakymai, ~3 777 straipsniai. Antroji - konkreti vienos dienos įvykių chronologija Lietuvoje: NATO oro policijos reagavimas, oro erdvės uždarymas, kariuomenės paieškos, 233 straipsniai.
Didžiausia gija - 3 777 straipsniai
delfi.lt pirmaujantis
Politinis aukštas lygmuo
Kas įvyko
Didžiausia tradicinės žiniasklaidos gija (3 777 straipsniai) apima regioninį dronų grėsmių pasakojimą. Prezidentas pareiškė, kad Lietuva „tikrai nesileis Rusijos provokuojama" ir paragino kuo greičiau integruoti radarus į gynybos sistemą. Užsienio reikalų ministras K. Budrys pareiškė, kad „Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalis". Tonalumas -0,47. Šis pasakojimas Lietuvos incidentą deda į „suplanuoto, ne atsitiktinio" rėmą.
Kodėl tai svarbu
Didžiausia tradicinės žiniasklaidos gija dronų temos lauke pristatoma ne kaip „šiandienos incidentas", o kaip „regionas ruošiasi pasikartojančioms grėsmėms". Visuomenei perduodama žinutė: tai ne išskirtinis atvejis, o numatoma realybė. Ateinančių 30 dienų klausimas - ar tonalumas išliks centrinėje „Rusijos karo padarinys" interpretacijoje, ar pradės formuotis nauji rėmai.
233 straipsniai
Konkrečios dienos chronologija
Tonalumas -0,47
Kas įvyko
Antroji gija siaurai dengia 2026-05-20 įvykių chronologiją Lietuvoje - nuo Baltarusijos pranešimo apie radaro signalą iki NATO oro policijos reagavimo, sutrikusio oro eismo Vilniaus oro uoste ir kariuomenės paieškų laukuose. Tarp svarbiausių publikacijų - vidaus reikalų ministro pareiškimas, angliškas Delfi pranešimas „Military helicopter, ground units are searching for a drone" ir tv3.lt žinia apie uždarytą oro erdvę. Tonalumas -0,47.
Kodėl tai svarbu
Ši gija - „faktinis stuburas" viso dronų istorijos pasakojimo. Kai delfi.lt anglų kalbos pranešimai dengia tą pačią istoriją kaip lietuviški portalai, susiformuoja vientisas „kas tikrai įvyko" pamatas. Rizika - jei šio pamato versija ims skilti tarp lietuviškai ir angliškai informuojamos auditorijos, atsiras erdvė manipuliacijai per vertimo netikslumus.
Išvados · tarpplatforminis vaizdas
Išvados - kas tęsiasi ir į ką žiūrėti toliau
Tradicinė žiniasklaida
Klasikinis „gynybinis" vaidmuo - oficialios formuluotės dominuoja
Tradicinė žiniasklaida gegužės 20 d. perdavė oficialias pareiškimų formuluotes, suteikė aukšto rango pareigūnų komentarus ir susiejo Lietuvos incidentą su platesniu Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekstu. Stabilumas akivaizdus - tačiau jis ateina su kaina: mažai vietos alternatyvioms interpretacijoms.
Socialinė žiniasklaida
Sąveikus efektas - didieji naratyvai atkartoja oficialius pranešimus, mažesni juos kvestionuoja
Dvi didžiausios socialinės gijos atkartoja oficialų pranešimą. Tačiau aplink jas susiformuoja visai kito tipo segmentai. „Baltarusija įspėja, o pareigūnai slepiasi" ir „oro gynybos parengtis" - strategiškai pavojingi: institucijos diskvalifikuojamos, o naratyvas perkeliamas į alternatyvių geopolitinių pasakojimų rėmą.
Tarpplatforminis modelis
Vienas viešojo saugumo pranešimas, daugybė platformų
Oficiali Facebook žinutė, YouTube tiesioginės transliacijos, Telegram persiplėtimai ir tradicinės žiniasklaidos perspaudai veikia kaip viena sistema. Vis dėlto Telegram segmente per santykiškai mažą srauto dalį pasiekiamas aukštas neigiamo tonalumo lygis (-0,61) - indikatorius, kad bendruomenėse vyrauja vienpusė retorika. Būtent čia, o ne didžiuosiuose srautuose, formuojasi ilgalaikiai antinstituciniai naratyvai.
